Darbo užmokestis šiais metais turėtų augti 7 proc., kitais – dar 5,9 proc.
Prognozuojama, kad gerės ir šalies eksporto rodikliai. Eksporto augimas šiais metais turėtų siekti 8,2 proc., o kitais metais – dar 5,9 proc.
„Pandemijos raida ir valdymas pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse leidžia tikėtis mažesnio suvaržymo eksporto srityje, o tai taip pat turės įtakos Lietuvos eksporto raidai“, – sakė G.Šimkus.
Palyginti su 2008–2009 m. krize, COVID-19 pandemijos šoko poveikis buvo ir trumpesnis, ir mažesnis. „Kaip numato EBPO ekspertai, kai kurios šalys po pandemijos augs sparčiau nei iki jos. Tai numatoma ir Lietuvos atveju“, – sakė G.Šimkus.
Optimistinis paveikslas turi rizikos dėmių
Nepaisant prognozuojamo spartaus ekonomikos atsigavimo, Lietuvos bankas pabrėžia, kad šalia egzistuoja ir rizikų.
Nerimą gali kelti pablogėjusi įmonių finansinė būklė ir jos padariniai šalies ekonomikai. Ateityje galimas išaugęs įmonių bankroto lygis bei didėsiantis nedarbas. Didžiausią riziką, Lietuvos banko prognozėmis, galėtų patirti su paslaugų sektoriumi susijusios įmonės. Dėl valstybės pagalbos ir palankių įstatymų, 2020 m. bankrotų skaičius buvo dvigubai mažesnis nei 2019 m., šiais metais ši tendencija tęsiasi. Valstybės pagalba pasinaudojo 60 tūkst. įmonių, kai kurios ja vis dar naudojasi. Balandžio mėnesio duomenimis, tuo metu bent 5 tūkst. šalies įmonių naudojosi subsidijomis dėl prastovų.
Kita rizika – galimas gyvenamojo nekilnojamojo turto sektoriaus perkaitimas.
2021 pirmąjį ketvirtį parduota 10 proc. daugiau būstų nei prieš metus, bet 11 proc. mažiau nei praėjusį ketvirtį. Balandžio ir gegužės mėnesiais nupirktų būstų skaičius ir toliau augo.
Būsto pardavimo kainos pirmąjį šių metų ketvirtį šoktelėjo iki 12 proc., nuomos kainos kilo 10 proc. Auga ir investicinių būstų dalis – penktadalis būstų yra perkami kaip investicija.
„Per metus matome rinkos aktyvumo ir lūkesčių padidėjimą, kurie didina save išpildančių rizikų materializacijos grėsmes dėl galimo rinkos perkaitimo. Riziką vertiname kaip vidutinio lygio“, – sakė G.Šimkus.
„Kainų augimo tempą ir būstų pardavimo aktyvumą atidžiai stebime. Suprantame, kad jeigu šios tendencijos tęstųsi, tai gali kelti rizikas. Todėl labai svarbu stebėti rizikų balansą ir siekiant užtikrinti tvarią rinkos raidą, esame pasirengę naudoti mūsų turimas makroprudencines priemones“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Viena tokių priemonių – preliminarių sutarčių, sudaromų pirminėje NT rinkoje, registravimas. Centrinis bankas jau yra pateikęs Teisingumo ministerijai siūlymą dėl Civilinio kodekso papildymo, nustatant prievolę registruoti tokias sutartis. Naujo būsto pardavimai sudaro apie 40 proc. atvejų Vilniuje, tačiau rinkos vertinimui trukdo tai, kad duomenys apie pardavimus gaunami ne realiu laiku. Tikimasi, kad ši priemonė padėtų tai išspręsti.
Kita Lietuvos banko siūloma priemonė – NT mokesčio sąrangos peržiūra, kuri galėtų padėti mažinti spekuliacinį kainų kilimą.
Žemu rizikos lygiu vertinamas galimas komercinio NT vertės sumažėjimas, taip pat galimos Šiaurės šalių disbalanso korecijos. Šis aspektas mūsų šalį gali paveikti per užsienio kapitalo bankus.
Grįžome į priešpandeminį lygį
Lietuvos centrinis bankas pastebi, kad šalies ekonomika jau grįžo į priešpandeminį lygį. G.Šimkaus teigimu, tai išskirtintis atvejis visoje ES, kadangi eurozonos lygis buvo 5 proc. mažesnis nei prieš pandemiją.
„Labiausiai prie vidaus rinkos šių metų pirmą ketvirtį prisidėjo stiprios investicijos ir vidaus vartojimo augimas, o vertinant pagal sektorius, stipriausiai pasirodė pramonė“, – sakė G.Šimkus.
Tiesa, vertinant dabartinę ekonomikos būklę, daugelio akys krypsta į infliaciją. Lietuvos bankas prognozuoja, kad metinė infliacija galiausiai stabilizuosis ties 2,2 proc. riba, tačiau kol kas šis rodiklis numatytą ribą gerokai viršija. Jos padidėjimą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje lėmė keletas veiksnių.
„Atsigaunant tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomikai, infliacija nuo šių metų pradžios yra kiek padidėjusi. Ji – kaip ir ekonomika, grįžo į priešpandeminį lygį. Gegužės mėnesį infliacija siekė 3,5 proc. ir jos padidėjimui įtakos turėjo tiek bazės efektas, tiek laikini veiksniai, kaip pasaulyje susiformavę tiekimo trikdžiai, žaliavų kainų spartus didėjimas. Didžiausią įtaką tam turi degalų kainos“, – teigė G.Šimkus.
Jis taip pat sakė, kad jei metinė infliacija gerokai viršytų prognozes, pirminės priemonės, siekiant ją suvaldyti, galėtų būti kiekybinio skatinimo programų atsisakymas, pandeminio turto pirkimo programų atsisakymas, reinvestuojamų sumų atsisakymas.
„Jeigu tai užtruktų ir vidutinis kainų augimas viršytų du procentus, galima priemonė būtų palūkanų normų didinimas, kurį mes jau netgi pamiršę, nes labai retai taikome“, – sakė G.Šimkus.
Gegužės mėnesį degalų kainos buvo maždaug ketvirtadaliu didesnės negu prieš metus.
„Nors toks augimas gali atrodyti spartus ar grėsmingas, pastebėtina, kad gegužės mėnesį degalai kainavo panašiai kaip 2019 m.“, – pastebėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Pramonės prekės dėl globalių tiekimo trikdžių gegužės mėnesį kilo daugiau nei 2 proc. metiniu tempu.
Verslas šią krizę išgyveno geriau nei praeitą
Remiantis statistikos departamento atliekamomis apklausomis, su finansiniais sunkumais pandemijos metu susidūrė kas penkta šalies įmonė. Lyginant su 2008–2009 m., tokių sunkumų patyrė beveik pusė įmonių.
„Tai sąlygojo keletas dalykų. Greičiausiai Lietuvos verslas buvo sukaupęs tam tikrą rezervą. 2018–2019 m. grįždavo kalbos apie artėjančią krizę ir tokios kalbos vertė verslą jai ruoštis. Buvo išmoktos pamokos ir iš 2008–2009 m. krizės. Valstybės teikta pagalba irgi prie to prisidėjo ir padėjo palaikyti verslą iki naujo starto“, – sakė G.Šimkus.
Lietuvos banko vadovas pabrėžė, kad pandemija yra nesibaigusi, todėl ateityje galimas įmonių bankrotų skaičiaus padidėjimas.
Lietuvos bankų sektorius pandemijos metu demonstravo atsparumą. Bankų sektoriaus likvidumas išaugo, o padengimas likvidžiuoju turtu pasiekė 743 proc. ir tapo didžiausiu ES. Prasidėjus pandemijai, bankai nemokėjo dividendų, todėl padidėjo ir bankų kapitalizacija – šis rodiklis pasiekė 21,8 proc. ir reikšmingai viršijo reikalavimus.
Bankai naujai įgytas lėšas deponavo centriniame banke ir metų pabaigoje čia buvo laikoma apie trečdalis viso banko turto. Bankai už centriniame banke laikomas lėšas moka neigiamas palūkanas ir išlaidos už jas pernai paaugo 65 proc. iki 42,6 mln. eurų.
Tiesa, šio sektoriaus žaidėjų dydžio klausimas per pandemiją niekur nedingo. Lietuvos bankų rinka išlieka viena iš koncentruočiausių ES, nusileidžianti tik Estijai, Suomijai ir Graikijai.
