Lietuvos bankas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais augs 2,1 proc. Tai – 0,6 proc. punkto žemesnė prognozė nei kovo mėnesį. Tuo tarpu 2023 m. prognozė padidinta iki 3,4 proc. nuo buvusių 2,7 proc.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas G.Šimkus sakė, kad Rusijos agresija Ukrainoje kol kas turėjo ribotą poveikį šalies ekonomikai.
„Lietuvos ekonomika rodo pakankamai didelį atsparumą. Be abejo, neriant giliau, galima išskirti atskiras veiklas, didesnes įmones, kurios labiau nukentėjo nuo pastarojo meto įvykių. Pavyzdžiui, sumenko chemijos pramonės dalis, konkrečiai trąšų sektorius“, – kalbėjo G.Šimkus.
Valdybos pirmininkas kai kurių ekonomistų ir politikų įvardintą recesijos tikimybę įvardijo kaip tikimybę, tačiau ties šia tema neapsistojo. Jis pažymėjo, kad ekonomistai nesutaria, ar recesija įvyks.
„Atsiranda nuogąstavimų, kad <...> tai viena iš rizikų, bet ar ji bus, kokios apimties, kada, yra daugybė diskusijų aplinkui“, – sakė G.Šimkus.
Jis neatmetė tikimybės, kad kai kuriose pasaulinėse rinkose gali įvykti techninė recesija – ekonomika du ketvirčius iš eilės sumažės, nors bendras metinis augimas išliks teigiamas.
Valdybos pirmininkas pridūrė, kad Lietuvos namų ūkių ir verslo pasitikėjimo nuotaikos yra panašios į 2014 m., kai vyko Krymo krizė, t.y. kur kas pozityviau nei 2008 m. finansinės krizės metu ar COVID pandemijos metu.
Lietuvos bankas taip pat prognozuoja, kad antrąjį pusmetį sulėtės infliacijos tempas. Skaičiuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sudarys 15,2 proc. Kitais metais ji turėtų nusileisti iki 4,6 proc.
Gegužės mėnesį Lietuvos infliacijos rodiklis siekė 18,5 proc. Maisto kainos gegužę buvo penktadaliu didesnės nei prieš metus.
Vis dėlto lieka daugybė kintamųjų, dėl kurių prognozuojama infliacija gali padidėti. Tarp jų – geopolitiniai veiksniai, prastėjantys gyventojų ir verslo lūkesčiai, dėl kylančių energijos kainų mažėjantis kitų prekių ir paslaugų vartojimas.
10 proc. kartelę infliacijos rodiklis galėtų kirsti tik 2023 m., tačiau Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2023 m. pabaigoje infliacijos rodiklis bus gerokai žemesnis nei 4,6 proc.
Lietuvos banko duomenimis, gegužę maisto produktų kainos vartotojams prisivijo pasaulines kainas. Anot G.Šimkaus, maisto žaliavų pabrangimą vartotojai pajunta ne iš karto, todėl pokyčius matome tik pastaruoju metu.
„Deja, bet turiu būti pesimistas. Maisto kainas veiks maisto žaliavų kainos rinkose, taip pat išaugusios trąšų ir pašarų kainos, kurios yra maisto savikainos dalis“, – kalbėjo G.Šimkus. Didelę įtaką kainoms darys ir dujos, kurios iki šiol gausiai naudojamos įvairiose srityse, tarp jų ir maisto gamyboje.
Padidėjusios infliacijos poveikį šiek tiek švelnino spartus atlyginimų augimas – pirmąjį šių metų ketvirtį augimas siekė 14 proc. Vis dėlto prognozuojama, kad realusis darbo užmokestis šiais metais turėtų sumažėti pirmą kartą per dešimtmetį.
Nedarbo lygis šalyje 2022 m. bus 7,3 proc., kitais metais jis turėtų sumažėti iki 7,2 proc.
Anot G.Šimkaus, pandemija, nors ir atslūgo, vis dar daro labai reikšmingą įtaką pasaulio ekonomikai. „Blogiausia, kad šitas neigiamas pasekmes sustiprina Rusijos inicijuotas karas prieš Ukrainą, ir be abejo, kaip atsakas paskelbti šeši sankcijų paketai“, – kalbėjo LB pirmininkas.
