Keli esminiai LB siūlymai, kuriuos ketinama rudenį perduoti svarstyti Seimui, – mažinti bendros vartojimo kredito kainos lubas nuo 200 iki 50 proc., įpareigoti greitųjų kreditų bendroves privaloma tvarka tvirtinti klientų mokumą, griežtinti bausmes už reikalavimų nevykdymą, už šiurkščius pažeidimus išbraukti iš kredito davėjų sąrašų.
Šiuos siūlymus skirtingai vertina ir greitųjų kreditų bendrovės. Stambesnieji greitųjų kreditų davėjai tikina, kad pakeitimai reikalingi, o smulkesnieji aiškina, jog LB žlugdo jų verslą.
Sužlugdys verslą
Statistika byloja, kad vidutinė greitojo kredito suma yra 500 litų, tokia suma tikrai nesužlugdė nė vieno gyvenimo.
Bendrovės „4finance“, kuriai priklauso greitųjų kreditų įmonė „SMS Credit“, vadovas Gediminas Velička skundžiasi, kad LB siūlydamas griežtinti greitųjų kreditų veiklą nuolat pateikia tuos pačius argumentus: greitųjų kreditų bendrovių reklamos melagingos, greitieji kreditai į skolų liūną klampina jaunimą, dėl neatsakingo kreditų išdavimo kyla socialinės problemos. Tačiau esą LB nerodo faktų, kokios socialinės problemos sukeliamos, kaip pažeidžiami reklamos reikalavimai ir t.t.
„Statistika byloja, kad vidutinė greitojo kredito suma yra 500 litų, tokia suma tikrai nesužlugdė nė vieno gyvenimo. Skolininkai susidaro grąžinimo grafikus ir skolas grąžina be problemų Juk tai ne šimtai ir ne dešimtys tūkstančių litų“, – aiškino G.Velička.
Pasak jo, dažnai akcentuojama, kad iš greitųjų kreditų bendrovių skolinasi jaunimas. LB duomenimis, jaunesni nei 25 metų klientai sudaro 35 proc. nuo viso kliento skaičiaus.
G.Velička sako, kad jaunimas greitųjų kreditų įmonių paslaugomis naudojasi dėl to, kad ši paslauga yra prieinama internetu, o didžioji dalis jaunimo yra pagrindiniai jo naudotojai.
LB taip pat atkreipia dėmesį, kad greitųjų kreditų teikėjų, daugiausiai smulkesnių, paskolų portfelis nuo 2011 metų padidėjo 2,5 karto – nuo 83 mln. iki 207 mln litų. Pasak LB, spartus augimas byloja apie neatsakingą skolinimą.
G.Velička atkerta, kad toks rinkos augimas yra natūralus – greitųjų kreditų bendrovės atsirado prieš ketverius metus, o naujų prekių ir paslaugų paklausa visuomet sparčiai auga ir tik vėliau stabilizuojasi.
Pasak jo, įgyvendinus naujuosius siūlymus, daugelis bendrovių nesugebės išsilaikyti. Esą vien įvedus reikalavimą privaloma tvarka tikrinti vartotojo mokumą nustatytose duomenų bazėse, greitųjų kreditų verslas gali tapti nuostolingas, nes duomenų tikrinimas irgi kainuoja nemažai.
Vieni peikia, kiti giria
Jis priduria, jog Europos Komisija jau ir dėl nuo liepos 1 d. įsigaliojusių taisyklių yra pradėjusi tyrimą, nes esą Lietuva vienintelė greituosius kreditus reguliuoja daug griežčiau nei numato Europos Sąjungos direktyva.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad neteisinga taip griežtinti taisykles, nes greitųjų kreditų įmonės moka daugiau pelno mokesčio nei bankai.
„Vien mūsų įmonė pernai sumokėjo daugiau pelno mokesčio nei didieji Skandinavijos bankai kartu sudėjus, – aiškina pašnekovas. – Mums, priešingai nei bankams, negalima apskaityti atidėjimų – mokesčiai daug didesni, taigi LB labai nenorėtų, kad tai būtų matoma viešai.“
Stambiąsias greitųjų kreditų bendroves „General Financing“, „Moment Credit“ ir „Credit 24” vienijančios Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (LVLKA) direktorius Pranciškus Gerulis, paprašytas įvertinti siūlomus naujuosius reikalavimus, tikino, jog jie LVLKA įmonių nepalies nepalies – esą jos ir taip laikosi visų reikalavimų.
Vis dėlto, LB duomenimis, pernai už pažeidimus buvo baustos ir LVLKA priklausančios bendrovės.
„Mes džiaugiamės, kad reikalavimus norima griežtinti. Atsiskirs mažos žuvys, kurios dabar mokumą vertina blogai arba jo nevertina, kovoja už išlikimą ir siūlo kreditus bet kokiomis sąlygomis. Labai gerai, kad rinka išsikristalizuos“, – aiškino P.Gerulis.
Skolina neatsakingai
LB Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka į G.Veličkos skundus atsako statistika, kuri, anot jo, „kalba pati už save“: socialines greitųjų kreditų keliamas problemas rodo tai, kad beveik kas trečias pasiskolinęs patiria sunkumų grąžindamas skolas. Esą šis skaičius galėtų būti dar didesnis, tačiau statistiką iškreipia galimybė pratęsti skolas.
„Gauname net ir desperatiškų laiškų bei skambučių, klausiančių, kur dar galima pasiskolinti, kad grąžintų ankstesnes skolas. Kreipiasi ir tėvai, kurių vaikai (jau pilnamečiai, bet išlaikomi tėvų) prisiima paskolų, kurias tenka grąžinti tėvams", – aiškino V.Šapoka.
Paklaustas apie greitųjų kreditų bendrovių reklamos pažeidimus jis sako, kad LB žymiai svarbiau, jog bendrovės vertintų klientų mokumą.
„Per patikrinimą nustatyta, kad „4finance“, „MCB Finance“ ir „Nordecum“ dažnai netikrino, ar kredito gavėjai turi pajamų, nerinko informacijos ir nevertino kredito gavėjų turimų finansinių įsipareigojimų“, – kalbėjo pašnekovas.
Į teiginį, kad Lietuvoje greitųjų kreditų bendrovių veikla reglamentuojama gerokai griežčiau nei kitose ES valstybėse, V.Šapoka atsako, jog EK direktyva leidžia Europos šalims pačioms pasirinkti, kaip reguliuoti rinką, priklausomai nuo kredito rinkos raidos istorijos. Pasak jo, nemaža dalis Europos šalių neturi neatsakingo skolinimo problemos, o kai kurios ją turinčios taiko griežtesnius standartus nei Lietuvoje.
„Latvijoje itin aukšti įėjimo į rinką reikalavimai bendrovei, norinčiai teikti greituosius kreditus. Lenkijoje ribojama palūkanų norma, šiuo metu ji siekia 17 procentų. Suomijoje vartojimo kreditams, kurių suma yra mažesnė nei 2000 eurų (6900 Lt), taikomos 50 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinės normos lubos“, – vardino V.Šapoka.
Antstolių Damoklo kardas
Viena krizės pamokų, kad klientai nenukentėtų dėl savo žinių stokos ar neišprusimo, kai jie tampa nemokūs ir virš jų pakabinamas antstolių išieškojimo Damoklo kardas, – sakė S.Kropas.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas įsitikinęs, kad visiems kredito davėjams turi galioti vienodos taisyklės, o jas sugriežtinus, kaip siūlo LB, greitųjų kreditų bendrovėms jos būtų panašios, kaip ir taikomos bankams ar kredito unijoms. Pasak jo, taikant skirtingas taisykles neretai nutinka taip, kad į greitųjų kreditų bendroves kreipiasi tie, kurie paskolų banke negauna ir vėliau skolų laiku grąžinti nebegali.
„Gal turėčiau abejonių dėl palūkanų ribos, ar prasmingas toks dydis, ar jis turėtų būti mažesnis, – kalbėjo S.Kropas. – Viena krizės pamokų, kad klientai nenukentėtų dėl savo žinių stokos ar neišprusimo, kai jie tampa nemokūs ir virš jų pakabinamas antstolių išieškojimo Damoklo kardas. LB siūlymai yra teisingas, nors ir pavėluotas žingsnis.“
S.Kropas, komentuodamas G.Veličkos teiginį, kad viena greitųjų kreditų bendrovė sumokėjo daugiau pelno mokesčio nei didieji Skandinavijos bankai, tokį palyginimą vadino nekorektišku.
„Greitųjų kreditų bendrovė nėra tokia įstaiga, kuriai reikia daryti tokius atidėjimus ( nuostolių perkėlimas į kitus metus – red. past.) kaip bankams, ir šis kriterijus neturėtų būti naudojamas palyginimui. Jei kalbėtume apie per tam tikrą laikotarpį padarytus įnašus, tai krizės metu bankų akcininkai įdėjo į kapitalą ir nuostolių nurašymus daugiau kaip 4,2 mlrd. litų“, – sakė S.Kropas.
Seimas pavėlavo
LB – ne vienintelis pateikęs siūlymus riboti griežtinti kreditų bendrovių veiklą. Seimo nariai Rytas Kupčinskas ir Povilas Gylys prieš keletą savaičių pateikė siūlymą greitųjų kreditų metinę kainą riboti dar labiau – iki 36 procentų.
Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma pripažino, kad Seimas reaguoja pavėluotai – greitųjų kreditų metinę kainą ribojantis įstatymas turėjo būti priimtas gerokai anksčiau.
„Tiesiog tuo metu greitųjų paslaugų teikėjai įtikino, kad nustačius mažesnius procentus jų veikla sužlugtų“, – aiškino J.Razma.
