Anot G.Šimkaus, šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) didės 0,3 punkto daugiau nei prognozuota kovo mėnesį.
Tai reiškia, kad Lietuvos BVP šiemet augs 1,9 proc. G.Šimkus esamą situaciją apibūdino vienu žodžiu: „Pagaliau“.
Lietuvos ketvirtinis BVP augimas buvo 0,8 proc.
„Augimą demonstruoja ne vienas kuris sektorius, bet atsitiesia daugelis sričių“, – sakė LB valdybos pirmininkas, tarp pavyzdžių įvardindamas apdirbamąją gamybą, vartojimą.
Gana niūriai pastaraisiais metais nuteikęs eksportas taip pat stabilizavosi. „Ypač svarbus akcentas, kad į augimo kelią grįžo lietuviškos kilmės eksportas“, – nurodė G.Šimkus.
Šiemet bendras eksportas turėtų padidėti 1,2 proc., o kitąmet – dar 3,7 proc. Jis galėtų augti dar labiau, tačiau išorės paklausa greičiausiai augs lėčiau nei ilgalaikis vidurkis, prognozuoja Lietuvos bankas.
Padėtis darbo rinkoje nebėra tokia įtempta ir grįžta į tvaresnės raidos kelią, nurodo Lietuvos bankas.
Darbo užmokestis turėtų ir toliau didėti palyginti sparčiai, tačiau jau lėčiau nei ankstesniais metais. Numatoma, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis padidės 10,2 proc., o kitąmet augimas sulėtės iki 8,5 proc.
„Dirbančių ir darbo ieškančių žmonių skaičius pasiekė apie 1,6 mln. žmonių. Tai buvo didžiausias skaičius per pastariuosius du dešimtmečius“, – nurodė G.Šimkus, pabrėždamas, kad prie tokių rezultatų prisidėjo imigracija į Lietuvą.
Vis dėlto didesnio darbo rinkos augimo Lietuvos bankas neprognozuoja.
Žaliavų kainų augimas šiuo metu atslūgęs, todėl prognozuojama, kad mėnesinė kainų raida bus artima įprastiems pokyčiams. Lietuvos bankas prognozuoja, kad infliacija 2024 m. sudarys 1,2 proc. Išblėsus infliaciją mažinančiam žaliavų kainų poveikiui, 2025 ir 2026 m. infliacija padidės iki 2,4 proc. Kainos kils Lietuvai, kaip vis dar artėjančiai prie Vakarų Europos ekonomikos pragyvenimo lygio, įprastu tempu.
Ekonomikos raidos pristatyme atkreiptas dėmesys, kad atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos ir euro zonos ekonomikų raidą, vidutinio euro zonos gyventojų pragyvenimo lygį Lietuvos gyventojai turėtų pasiekti apie 2037 m.
Per 20 narystės metų Lietuvos reikšmingai sumažino atsilikimą ES nuo Vakarų Europos: 2004 m. šalies ekonomika siekė 45 proc. euro zonos vidurkio, o pernai – jau 83 proc.
Tai sparčiausias pragyvenimo lygio augimas tarp Baltijos šalių, rašoma Lietuvos banko pranešime.
Vis dėlto įveikti likusią atkarpą nebus lengva – kadangi visuomenė sensta, todėl didėja išlaidos susijusios su socialine ir sveikatos apsauga. Taip pat reikėtų didinti Lietuvos našumą ir investuoti į inovacijas, tyrimus bei intelektinę nuosavybę.
