Spaudos konferencijoje kalbėjęs S.Krėpšta atkreipė dėmesį, kad strateginių pensijų fondų reformų daryti šiuo metu nereikėtų, nes joms dabar „nėra pats geriausias laikas.“
Vis dėlto Lietuvos bankas pateikė penkias kryptis, kur pensijų kaupimo valdymas galėtų pasistiebti.
Viena pirmųjų – komunikacija su kaupiančiaisiais ir visuomene dėl įtraukimo į kaupimą. Antrasis – pakartotinių įtraukimų skaičiaus mažinimas. Pagal dabar galiojančią tvarką nekaupiantieji automatiškai įtraukiami į II pensijų pakopą, nebent aktyviai atsisako. Tačiau net ir tokiu atveju šie asmenys kas trejus metus vėl gali būti įtraukti į sistemą.
„Trys įtraukimo etapai yra šiek tiek per daug. Kita galimybė yra žmogui, kai jis yra įtraukiamas į sistemą ir sumoka pirmą įmoką į sistemą, turėti tam tikrą protingą laikotarpį, vieno mėnesio, ar kelių mėnesių, kuomet jis galėtų pasitraukti iš sistemos“, – nurodė S.Krėpšta.
Paklaustas apie galimybes asmeniui pasitraukti vėliau, LB valdybos narys nurodė, kad reikėtų lygiuotis į kitas, aukštas pensijas mokančias šalis – tose valstybėse S.Krėpšta sako nematęs atvejų, kai suteikiamos lanksčios galimybės pasitraukti iš kaupimo.
Visgi jis sutiko, kad automatinis įtraukimas yra labai svarbi sistemos dalis.
Lietuvos bankas taip pat siūlo tobulinti pensijų išmokų tvarką ir peržiūrėti anuiteto mechanizmą. „Čia galėtų būti tampresnis ryšys tarp išmokos dydžio ir asmens vidutinės pensijos. Jeigu jis siekia mažai – 3, 4, 5 proc. tai turbūt tikrai nėra tas priedas, kuris turėtų būti mokamas priedais visą likusį gyvenimą“, – komentavo LB valdybos narys.
Taip pat siūloma ieškoti galimybių dar labiau mažinti mokesčius ir pensijų atskaitymus. „Kaip pavyzdys būtų turto išsaugojimo fondai, jų mokesčiai galėtų būti susieti su uždirbama grąža ir tapti „sėkmės mokesčiais“ – kai grąža yra neigiama, jie galėtų būti lygūs nuliui“, – sakė S.Krėpšta.
Paskutinis siūlymas – padidinti pensijų kaupimo bendrovių atsakomybę ir lankstumą, pavyzdžiui, numatyti didesnį investavimo objektų spektrą ar didesnius limitus.
Kaupimas gali pridėti 30 proc. prie būsimos pensijos
„Antroji pakopa arba kaupimo sistema yra neatsiejama pensijų sistemos dalis“, – įvertino S.Krėpšta.
Pirmoje pakopoje šiandien kaupia visi Lietuvos dirbantieji – maždaug 1,45 mln. žmonių, tuo tarpu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. asmenų, iš jų – 778 tūkst. aktyviai, apie 54 proc. visų dirbančiųjų.
Tuo tarpu III pakopos pensijų fonduose dalyvauja apie 95,6 tūkst. asmenų.
S.Krėpšta atkreipė dėmesį, kad demografinės prognozės Lietuvai nėra labai palankios ir esame tarp tų valstybių, kurioms prognozuojamas gyventojų skaičiaus mažėjimas, jeigu reikšmingai neišaugs imigracija.
„Tai reiškia, kad jeigu dabar maždaug du dirbantieji išlaiko vieną pensininką, šis santykis ateityje, tikėtina, bus mažesnis“, – kalbėjo jis.
Kaupimas pensijų fonduose suteikia ir tam tikrą diversifikavimo galimybę, nes „Sodros“ mokama pensija priklauso nuo šalyje vykstančių procesų, o kaupimas fonduose – nuo pasaulinių finansų rinkų tendencijų.
Pensijų lygis Lietuvoje atsilieka nuo Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių, pabrėžė S.Krėpšta.
Lietuvos banko skaičiavimais, būsimų pensininkų padėtis, jeigu išliktų dabartinė kaupimo tvarka (3 proc. nuo darbuotojo atlyginimo ir 1,5 proc. dalis, pridedama iš valstybės), dabar dirbančiam asmeniui ateityje leistų trečdaliu pasididinti senatvės pensiją. Šis rodiklis lyginamas su nekaupiančio asmens pensija.
Jeigu kaupimas būtų dvigubai didesnis, priedas prie senatvės pensijos būtų nebe 32, o 76 proc., o pakeitimo norma galėtų siekti 70 proc. tuo metu esančio vidutinio atlyginimo.
„Tai atitiktų Skandinavijos – Norvegijos, Švedijos, Danijos lygmenį“, – nurodė S.Krėpšta.
Trečiasis įvertintas scenarijus, jeigu susiduriant su neigiamomis demografinėmis tendencijomis bus nutarta išlaikyti dabartinę pakeitimo normą ir skirti vis daugiau biudžeto lėšų pensijoms, kad santykis su atlyginimu išliktų panašus kaip dabar – 50 proc.
Net ir tokiu atveju papildomas kaupimas galėtų sugeneruoti 26 proc. papildomų pajamų.
„Kaupiant, be abejo, sukaupiamos lėšos ir tai pagerina finansinę padėtį senatvėje“, – apibendrino LB valdybos narys.
Kalbėdamas apie Lietuvoje veikiančių pensijų fondų nuosmukį, kurį jie patyrė šiais metais (vidutiniškai – 13,6 proc.), S.Krėpšta pabrėžė, kad į grąžas reikėtų žiūrėti žvelgiant į ilgesnį laikotarpį.
Pensijų fondai Lietuvoje pradėjo veikti nuo 2004 m. – iš 19 veiklos metų 15 jie generavo teigiamą grąžą, 4 metus – neigiamą. Per 30–40 metų – laikotarpį, kurį rekomenduojama kaupti, grąža turėtų išsilyginti ir tapti teigiama.
Išsivysčiusiose šalyse dalyvavimas kaupime yra privalomas, sako LB atstovas
S.Krėpšta taip pat atkreipė dėmesį, kad kitose šalyse, į kurias Lietuva stengiasi lygiuotis, dalyvavimas pensijų kaupime yra privalomas.
Tiesa, Skandinavijos šalyse pakeitimo norma yra didesnė nei Lietuvoje ir siekia 70 proc. Kitaip tariant, tai reiškia, kad pensininkas iš valstybės gauna apie 70 proc. buvusio atlyginimo.
Visgi tai iš dalies nulemta ir didesnių mokesčių nei Lietuvoje.
„Dydis, kuris skiriamas tam kaupimui, siekia maždaug dešimt procentų nuo pajamų ir tai yra maždaug du kartus daugiau nei Lietuvoje“, – sakė LB valdybos narys.
Jis pasitelkė Švedijos pavyzdį: šios šalies pensijų sistemą, kaip ir Lietuvoje, sudaro trys pakopos, tačiau yra ir skirtumų.
Einamųjų mokėjimų (angl. pay as you go ) sistema čia atsiriekia 16 proc. nuo pajamų, tačiau joje 2,5 proc. lėšų yra nukreipiama į kaupiamąją dalį ir yra investuojama į finansų rinkas.
Antroji pakopa yra pusiau privaloma ir svarbiausią vaidmenį čia atlieka darbdaviai. „Būtent darbdavių įmokomis, kurios siekia nuo 4,5 iki 30 proc., yra kaupiamos lėšos finansų rinkose, fonduose ir išėjus į pensiją ta antroji dalis sudaro net iki 50 proc. visų pensininkų pajamų“, – nurodė S.Krėpšta.
Trečioji dalis yra savarankiškas kaupimas, kuriame švedai, kaip ir lietuviai, kaupia vangiausiai.
Į Lietuvos panaši įtraukimo (autoįtraukimo) į kaupimą sistema galioja Estijoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Turkijoje. Kaupimas pensijai privalomas dar 14-oje šalių.
Anot S.Krėpštos, jeigu būtų nusprendžiama atsisakyti II pensijų pakopos, reikėtų ieškoti alternatyvų.
„Ant stalo turėtų būti pateikta kita alternatyva, kuri turėtų užtikrinti kaip minimum trisdešimčia procentų didesnes pensijas būsimiems pensininkams. Tuomet ta diskusija gali vykti ir būtų prasminga. Šiuo metu tokios alternatyvos nematome“, – kalbėjo LB valdybos narys.