Jei nebūtų Rumunijos, Lietuvos bankai būtų patys pelningiausi visoje Europoje – bankų nuosavybė čia per metus uždirba 16,2 procento (ROE rodiklis), tai antras pagal dydį rodiklis, rodo Europos bankininkystės institucijos (EBA) I ketv. duomenys.
Tuo pat metu su verslo klientais dirbantys finansininkai vertina, kad verslas jaučia finansavimo stygių – esą bankai prioritetą teikia pelningiausiems klientams, maržos kyla.
Bankų pelningumas yra svarbus finansų sektoriaus stabilumui, tačiau Lietuvoje pelnai jau itin dideli – tai konkurencijos stokos išdava. ES bankų pelnų vidurkis – 2,4 karto mažesnis.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai perdavė kvietimą lenkiškam bankui ateiti į Lietuvos rinką, o Lenkijos prezidentas sutiko kvietimą perduoti.
Ekspertai itin palankiai vertina tokį žingsnį – naujas dalyvis rinkoje itin reikalingas. FMĮ „Orion Securities“ Įmonių finansų skyriaus vadovas Mykantas Urba pasigenda daugiau paskolų verslui. Ir privačių vartotojų segmente išsitektų dar vienas bankas, nes konkurencijos trūksta ir čia, vertina bankų įkainių palyginimo platformos Bankai.lt vadovas Steponas Jurelė.
Netgi Lietuvos bankas pripažįsta – bankų koncentracija Lietuvoje viena didžiausių ES, o bankams pataria: „Skatintume bankus galvoti apie ilgalaikius tikslus ir ryšio su klientais išsaugojimą“. Deja, joks Lenkijos bankas kol kas į Lietuvą nesiprašo, nors ten situacija priešinga nei Lietuvoje – bankų daug, o jų pelnai maži.
Kol kas Lenkijos bankai susidomėjimo nepareiškė
Lietuvos bankas patikina, kad nuolat konsultuoja potencialius finansų rinkos dalyvius dėl veiklos galimybių šalyje, tam sukurta speciali „Newcomer“ programa. Tačiau šiuo metu nauja institucija iš Lenkijos jokio susidomėjimo nėra pareiškusi.
„Prieš keletą metų kalbėjomės su vienu iš Lenkijos bankų, šie pokalbiai ir diskusijos tęsėsi tam tikrą laiką, tačiau šiuo metu kažko panašaus nestebime. Bankininkystės galimybėmis Lietuvoje taip pat domėjosi keletas finansų sektoriaus įmonių iš Lenkijos. Kol kas daugiau žinių apie jų tolesnius planus Lietuvoje neturime. Jei Lenkijos bankas ar įmonė oficialiai kreiptųsi dėl licencijos, nagrinėtume tokias paraiškas, kaip ir bet kurio kito potencialaus rinkos dalyvio“, – teigia Lietuvos banko ekonomistas Vaidotas Šumskis.
Kas antras euras – pelnu pavirsta
Pernai Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo 357,9 mln. Eur grynojo pelno – tai buvo geriausias rezultatas nuo rekordinių 2007 m. Šiemet bankai skelbia dar didesnius pelnus.
Du didžiausi bankai – SEB ir „Swedbank“ – jau paskelbė šių metų pirmo pusmečio rezultatus.
„Swedbank“ Lietuvoje per pusmetį uždirbo 64 mln. eurų grynojo pelno, 10 proc. daugiau nei prieš metus. Bankas skelbia, kad bendrosios pajamos Lietuvoje taip pat augo ir siekė 123 mln. eurų – kas antras gautas euras virto pelnu.
Atitinkamai, SEB bankas šiemet uždirbo 60,1 mln. eurų grynojo pelno. SEB banko grupė uždirbo 58,6 mln. eurų grynojo pelno ir gavo 108,4 mln. eurų pajamų.
„Lietuvos bankų sektorius lenkia daugelį ES šalių bankų pagal svarbiausius finansinės būklės rodiklius ir toliau yra atsparus išorės grėsmėms. Palyginti su kitomis šalimis, aukštą Lietuvos bankų pelningumą lemia keletas esminių priežasčių – veiklos efektyvumas, maži paskolų nuostoliai, stipri paklausa skolinimui bei išaugusios koncentracijos padariniai“, – sako V.Šumskis.
Šalies bankai visoje euro zonoje pirmauja ir pagal efektyvumą – didžiausia bankų pajamų dalis virsta pelnu, o sąnaudų dalis – viena mažiausių.
„2018 m. pabaigoje administracinių sąnaudų ir pajamų rodiklis Lietuvos bankų sektoriuje siekė 44,9 proc. Aukštas bankų efektyvumo lygis kartu yra viena iš priežasčių lemiančių didelį Lietuvoje veikiančių bankų pelningumą“, – anksčiau teigė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Jokūbas Markevičius.
Palyginimui, tai rodo, kad jei Lietuvoje veikiantys bankai per pusę sumažintų visus savo įkainius ir taikomas palūkanų maržas, jie vis tiek dirbtų pelningai.
Bankai aktyviai naudojasi informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, vis daugiau paslaugų teikia elektroninėje erdvėje. Be to, kai kuriems Lietuvos bankams veikti efektyviau padeda bendradarbiavimas su kitais jų grupei priklausančiais Šiaurės-Baltijos regiono bankais bei masto ekonomija.
Šiemet I ketv. vienam banko darbuotojui vidutiniškai teko 420 klientų. Palyginimui, prieš dešimtmetį vienam banko darbuotojui teko 305 klientai, rodo Lietuvos bankų asociacijos duomenys.
Lietuvos bankas apie prezidento kvietimą: reikia daugiau konkurencijos
15min Lietuvos banko pasiteiravo, kaip institucija vertina prezidento G.Nausėdos išsakytą kvietimą.
„Lietuvos bankas nuolat pasisako už didesnę konkurenciją rinkoje, kuri visų pirma naudinga vartotojams, todėl visos pastangos pritraukti užsienio investuotojus yra sveikintinos“, – sako V.Šumskis
Kartu su kitomis valstybės institucijomis Lietuvos bankas siekia kurti finansinėms inovacijoms palankią aplinką, savo įdirbiu institucija laiko tai, kad Lietuva užsienyje atpažįstama kaip finansinių technologijų (fintech) šalis.
„Tą rodo sparčiai augantis elektroninių pinigų įstaigų skaičius, domėjimasis specializuoto banko licencijomis. Lietuvos bankas ir toliau aktyviai skatins finansų sektoriaus įmones plėtoti veiklą mūsų šalyje, tačiau visada pabrėžiame, kad pritraukdami inovacijas, esame reiklūs paslaugų kokybei“, – patikina V.Šumskis.
Anot Lietuvos banko, šiuo metu šalyje bankų koncentracija dar labiau padidėjo ir yra viena didžiausių Europoje.
„Tai pastaruoju metu padidino bankų galimybes rinktis klientus ir galėjo prisidėti prie išaugusių naujų paskolų gyventojams ir įmonėms palūkanų normų. Vis dėlto priimant kainodaros sprendimus skatintume bankus galvoti apie ilgalaikius tikslus ir ryšio su klientais išsaugojimą. Tikėtina, kad pastaruoju metu vykę bankų sektoriaus struktūriniai pokyčiai nusistovės, konkurenciją didins fintech įmonių ir specializuotų bankų atėjimas į rinką“, – sako V.Šumskis.
Trys didžiausi šalies bankai yra sukaupę beveik 90 proc. viso Lietuvos bankų turimo turto, mūsų šalies bankų sektorius yra trečias labiausiai koncentruotas ES po Estijos ir Graikijos.
Taip pat ir paskolų maržos pastaraisiais metais šiek tiek pakilo ir dabar jau yra aukščiau ES vidurkio – todėl efektyviai veikiančiam bankui gana sparčiai auganti Lietuvos kredito rinka galėtų būti patraukli. Rinka turi ir nepatrauklumą – maža rinka neleistų siekti masto ekonomijos.
Lietuvos bankas pažymi, kad konkurencija ilgainiui turėtų augti, kadangi steigiasi specializuotų bankų: nuo 2018 m. išduotos 4 licencijos, vienas bankas jau vykdo veiklą, likę – intensyviai ruošiasi veiklos pradžiai.
„Kitų Europos šalių pavyzdžiai rodo, kad panašaus dydžio ekonomikos valstybėse gali veikti ir daugiau bankų nei Lietuvoje. Štai Slovakijoje ar Slovėnijoje bankų koncentracija yra mažesnė nei Lietuvoje. Remiantis įvairių tarptautinių institucijų prognozėmis, Lietuvos ekonomikos augimas artimiausiais metais turėtų išlikti gana spartus. Tai reiškia, kad ir bankų teikiamų paskolų paklausa ateityje turėtų augti.
Verslas jaučia kreditavimo sausrą
FMĮ „Orion Securities“ Įmonių finansų skyriaus vadovas Mykantas Urba patvirtina, kad rinkoje trūksta didelio skolintojo.
„Esame darę bankų studiją. Gautas paveikslas – rinka yra ganėtinai koncentruota. Po „Nordea“ ir DNB bankų susijungimo, Lietuvoje „Luminor“ liko tik filialas. SEB ir „Swedbank“ kartu yra dominuojantys, kartu turi apie 60 proc. paskolų rinkos. Tad rinka yra pakankamai koncentruota ir joje bankai labai gerai jaučiasi. Tą girdime ne iš pačių bankų, bet iš mūsų klientų, nes mes dirbame su alternatyvių investicijų pritraukimų, pvz., obligacijų leidimu, kapitalo gavimu. Tai pastaruoju metu labai padaugėjo būtent įmonių vadovų, savininkų, ateinančių ir ieškančių, kuo pakeisti bankus“, – sako M.Urba.
Jo vertinimu, šalies finansų institucijos pastaruoju metu mažino galimybes verslui gauti paskolas.
„Jaučiasi, kad bankai užtraukė rankinį stabdį. Tai, aišku, susiję su visais pinigų plovimo prevencijos skandalais. Iš dalies tai susiję ir su didele rinkos koncentracija – jie tą gali daryti. Keliamos maržos daugeliui verslų, išskyrus pačius didžiausius. Žiūrint iš tos perspektyvos, ar atsirastų paklausa naujam bankui – tai vienareikšmiškai taip“, – sako finansų ekspertas.
Paklaustas, kaip vertina bankų pelningumą, jis šypsojosi
„Be ROE, dar yra kapitalo grąžos rodikliai, kurie arti 20 proc. Nežinau kaip tai vertinti, bet faktas, kad bankai yra susioptimizavę savo veiklas ir tai pastaraisiais metais matėsi – kėlėsi į internetą, uždarė skyrius, tvarkėsi paskolų portfelius, galbūt atsisakė rizikingesnių paskolų. Aišku, ir kapitalo struktūra sutvarkyta – jei kapitalas tavo sumažinamas ir tiek pat uždirbi su mažiau kapitalo, tavo grąža didėja“, – aiškina M.Urba.
Tačiau anot jo, nors įprasta šaukti, „kad bankai plėšia“, anot M.Urbos, bankams turime būti dėkingi už regiono stabilumą krizės metu – dar blogiau būtų, jei būtų dar mažiau bankų.
Tuo tarpu Lenkijos centriniam bankui kyla priešingas galvos skausmas – per mažas bankų pelningumas, kuris ateityje gali kelti iššūkių, rašoma naujausioje šalies finansinio stabilumo apžvalgoje. Tai daro bankus pažeidžiamus galimiems šokams, ir sumažina galimybes absorbuoti nuostolius, ar atkurti kapitalą ateityje.
„Lenkijoje, aišku, yra daug daugiau vietinių žaidėjų, veikia ir tarptautiniai bankai, bet jie ten nedominuoja. Yra ir vokiški bankai, pasauliniai bankai kaip „Citigroup“, didžiulė olandų grupė ING, yra netgi ispanų „Santander“. Rinka daug labiau diversifikuota, daug iš skirtingų regionų atėjusių vardų“, – vertina M.Urba.
Jis vertina, kad jei vis tik naujas bankas Lietuva ir susidomėtų, greičiausiai pirmiausia jo dėmesys kryptų į verslą, o ne privačius klientus.
„Versle turbūt būtų įdomiau, kadangi sumos yra didesnės. Taip pat, kiek matome aplink, kažkokio mažėjimo fizinių asmenų finansavime įkeičiant turtą kaip ir nėra. Gal kiek priveržė vadeles, sunkiau gauti būsto paskolas, tačiau kažkokių nepatenkintų lūkesčių ar paklausos nėra, versle to yra daugiau“, – įsitikinęs M.Urba.
Anot finansų eksperto, jei į rinką žengtų nauja finansinė institucija, greičiausiai ji eitų ne tik į Lietuvą, bet į visas tris Baltijos šalis, kadangi jos finansų žemėlapyje laikomos vienu regionu.
S.Jurelė: seniai laikas plėsti bankinį sektorių
Bankų įkainių palyginimo platformos Bankai.lt vadovas Steponas Jurelė įsitikinęs, kad bankiniame sektoriuje trūksta plėtros ir jame laisvai išsitektų dar vienas dalyvis.
„Manau, kad seniai yra laikas plėsti bankinį sektorių, o vietos tikrai yra. Tai yra realu, bet viskas priklausys nuo užsienio politikos ir atsakingų institucijų darbo. Nors mūsų rinka santykinai maža ir gali pasirodyti nepatraukli, bet kalbant apie dydį, pažiūrėkime į panašaus dydžio šalis – Singapūrą, kur veikia apie 100 bankų, ar kaimyninę Daniją. Šalies ir Lietuvos banko strategija turi išlikti sudaryti kuo didesnę konkurenciją ir palankias sąlygas verslui bei bankams vystytis ir mokėti mokesčius Lietuvoje“, – įsitikinęs S.Jurelė.
Konkurencijos trūkumas, anot jo, pagrindinis požymis ir signalas. Aukštas bankų pelningumas, anot jo, gali būti viena iš paskatų ateiti naujiems dalyviams.
„Matydamos, kad nėra konkurencijos, atsakingos institucijos turi daryti viską, kad tai pakeistų, ir kviesti patikimus didelius vardus prisijungti ir sudaryti tinkamas sąlygas“, – sako S.Jurelė.
Nors naujiems bankams ši rinka maža, įeiti gali būti sunku, S.Jurelė vertina, kad čia esantys klientai patrauklūs. Be to, maža rinka gali būti ir privalumas – bandyti naujus produktus, prieš juos paleidžiant didžiosiose šalyse.
„Motyvų bankams ateitį į Lietuvą gali būti daug, tačiau jie turi jaustis laukiami čia“, – teigiamai vertina G.Nausėdos pakvietimą S.Jurelė.
Ekspertas vertina, kad Lietuva iki šiol itin daug resursų išnaudojo esamų rinkos dalyvių priežiūrai, „Snoro“ ir Ūkio bankų, aibės kredito unijų bankrotams.
„O tuo metu apie naujų bankų atėjimą net nebuvo kada pagalvoti, tam nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Manau, kad Lietuvos bankas gerai sureguliavo ir apvalė bankinį sektorių, o dabar resursų yra ir naujovėms – naujų žaidėjų priėmimui. Gaila, kad to neišėjo padaryti lygiagrečiai, dėl to jau seniai galėjome turėti daugiau naujų rinkos dalyvių“, – sako S.Jurelė.
Žengti į Lietuvą dabar palanku, bet greitų uždarbių nebūtų
Nors pastaruoju metu bankinės veiklos reguliavimas buvo griežtinamas kone visose srityse, nuo pinigų plovimo, vartotojų kreditavimo, iki bankų kapitalo pakankamumo, dabartinė padėtis rinkoje yra palanki naujų dalyvių atėjimui į Lietuvos bankų sektorių, patikina Lietuvos bankas.
„Augant ekonomikai, didėja gyventojų ir įmonių skolinimosi paklausa. Ypač tai pasakytina apie paskolas įmonėms, kurias šiuo metu veikiantys bankai teikia gana konservatyviai. Gyventojams teikiamų būsto paskolų palūkanos jau kurį laiką didėja, todėl erdvės didesnei konkurencijai yra pakankamai ir šioje srityje“, – vertina Lietuvos bankas.
Pasak institucijos, jau veikiančių bankų pavyzdžiai rodo, kad, tvarius ir ilgalaikius veiklos modelius turintys bankai gali tikėtis sėkmingos veiklos mūsų rinkoje.
„Vis dėlto panašius į dabartinius pelningumo rodiklius naujai atėję bankai pasiektų tik efektyviai valdydami savo sąnaudas, pasiekę tam tikrą masto ekonomiją ir pamatuotai vertindami savo klientų riziką“, – greitų uždarbių nežada Lietuvos bankas.
