Vertinant BVP gamybos metodu, 2022 metų BVP augimą daugiausia lėmė augusi bendroji pridėtinė vertė apdirbamosios gamybos veikloje (per metus augo 4,4 proc.) bei profesinėje, mokslinėje ir techninėje (15,9 proc.), informacijos ir ryšių veiklose (15,9 proc.).
Į ikipandeminį lygį grįžusios ir jį viršijusios apgyvendinimo ir maitinimo veiklų įmonės 2022 metais pasižymėjo sparčiausiu pridėtinės vertės augimu (25,8 proc.), taip pat itin sparčiai augo meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos sukurta pridėtinė vertė (18,3 proc.).
Tarp BVP išlaidų metodo komponentų, sparčiausiai augo prekių ir paslaugų eksportas (12,2 proc.) bei importas (12,4 proc.), o namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos (2 proc.), bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (3,6 proc.) ir valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos (0,4 proc.) augo lėčiau.
Nuo 2021 metų itin sparčiai augusi tarptautinių prekybinių sandorių reikšmė 2022 metais pasiekė rekordines ribas – prekių ir paslaugų eksporto dalis BVP pakilo iki 86,8 proc., importo – iki 88,9 proc.
Vertinant BVP pajamų metodu, itin padidėjo grynojo likutinio pertekliaus ir mišrių pajamų dalis – 2,9 punkto iki 33,2 proc. BVP. Labiausiai jos dėl išskirtinių rinkos aplinkybių augo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veikloje (4,4 karto), taip pat finansinėje ir draudimo (74,6 proc.) bei informacijos ir ryšių (53,6 proc.) veiklose.
Patikslintas 2021 metų BVP siekė 56,5 mlrd. eurų – 6,3 proc. daugiau (anksčiau skelbtas 6 proc.). Rodiklis buvo peržiūrėtas atsižvelgiant į Eurostato rekomendacijas dėl valdžios sektoriaus finansų statistikos, patikslintus metinius duomenų šaltinius.
