Praėjusią savaitę BNS apklausus 10 šalies ekonomistų, mažiausias prognozuotas augimas – 2,8 proc., o didžiausias – 3,8 procento.
Septyni iš 10-ies apklaustų analitikų eksportą įvardijo kaip pagrindinį BVP augimo variklį.
„Sparti eksporto plėtra su kaupu kompensavo lėtesnį vidaus vartojimo augimą, kurį stabdė labiausiai visoje euro zonoje augančios kainos“, – teigė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tuo metu du ekonomistai mano, kad svarbiausią postūmį šalies ekonomikos augimui pernai turėjo augantis vidaus vartojimas, vieną kartą paminėta Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos politikos parama.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus tvirtino, kad eksportas pernai lėmė investicijų pritraukimą ir gamybos plėtrą šalyje.
„Eksporto dalis bendrame vidaus produkte nuo amžių sandūros iki dabar išaugo nuo maždaug 35 proc. iki 85 proc. Paklausos augimas eksporto rinkose yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių investicijas ir gamybą Lietuvoje“, – sakė A. Bartkus.
Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ūkis augs lėčiau – vidutiniškai 2,8 procento. Mažiausia prognozė buvo 2,25 proc., didžiausia – 3,2 procento.
Lietuvos BVP, Statistikos departamento patikslintais duomenimis, per devynis praėjusių metų mėnesius, palyginti su atitinkamu 2016-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono, darbo dienų skaičiaus ir kainų pasikeitimo įtaką padidėjo 3,9 proc. ir to meto kainomis siekė 30,902 mlrd. eurų.
Statistikos departamentas praėjusių metų BVP augimo pirmąjį įvertį ketina paskelbti antradienį.