Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai sudarė 87 proc. ES vidurkio

Vienam Lietuvos gyventojui tenkantis realus bendrasis vidaus produktas (BVP), apskaičiuotas pagal perkamosios galios standartą, kuris išlygina kainų skirtumus tarp šalių, pernai sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio – 3 procentiniais punktais daugiau nei 2019 metais.
Grynieji eurai
Grynieji eurai / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Latvijoje šis rodiklis buvo 70 proc., Lenkijoje – 76 proc., Estijoje – 84 proc. ES vidurkio, pranešė Statistikos departamentas.

Pernai blogiausia ekonominė padėtis buvo Bulgarijoje, kurioje vienam gyventojui tenkantis BVP sudarė 55 proc. ES vidurkio, geriausia ekonominė padėtis buvo Liuksemburge – 263 proc. ES vidurkio. Vienam gyventojui tenkanti BVP dalis Liuksemburge gerokai viršija ES vidurkį iš dalies dėl to, kad didelę užimtų gyventojų dalį sudaro darbuotojai, kiekvieną dieną atvykstantys į darbą Liuksemburge iš kitų šalių – jie sukuria BVP, tačiau BVP vienam gyventojui apskaičiuojamas nuolatiniams šalies gyventojams.

Kainų lygis BVP lygmeniu Lietuvoje užpernai sudarė 68,2 proc. ES vidurkio. Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje kainų lygis sudarė atitinkamai 60,3 proc., 73,8 proc. ir 80,2 proc. ES vidurkio.

Žemiausias kainų lygis iš visų ES valstybių narių buvo Rumunijoje (52,8 proc. ES vidurkio), o aukščiausias – Danijoje (133,2 proc.).

Realios faktinio individualaus vartojimo išlaidos (FIV), tenkančios vienam Lietuvos gyventojui, pernai sudarė 95 proc. ES vidurkio. Devynių ES valstybių narių šis rodiklis viršijo ES vidurkį, 18 ES valstybių narių, įskaitant ir Lietuvą, – buvo žemiau ES vidurkio.

Lietuvos kainų lygio indeksas FIV lygmeniu pernai sudarė 66,6 proc. ES vidurkio. Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje jis taip pat buvo žemesnis už ES vidurkį ir sudarė atitinkamai 56,7 proc., 74,4 proc. ir 82,4 procento. Didžiausias kainų lygio indeksas ES buvo Liuksemburge (149,9 proc.), mažiausias – Rumunijoje (49,9 proc.).

Vartojimo prekių kainų lygio indeksas Lietuvoje sudarė 85 proc. ES vidurkio, o Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 74,3 proc., 91,2 proc. ir 93,3 proc., vartojimo paslaugų Lietuvoje – 53,2 proc., o Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 44,3 proc., 64,4 proc. ir 76,1 proc. ES vidurkio.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų