Skelbiama, kad 2013 m. buvo sukurta 119 305 mln. litų bendrojo vidaus produkto. Palyginti su 2012 m., realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 3,4 procento.
2013 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 m. ketvirčiu, realus BVP augimas sudarė 3,3 procento.
2013 m. BVP 1 procentu viršijo 2007 m. lygį. Daugiausia BVP augimą lėmė atsigaunantis statybos sektorius, apdirbamoji gamyba ir vidaus vartojimas.
Infliacija mažėjo
2013 m. vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,4 procento. Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 1,2 procento ir buvo 2 procentiniais punktais mažesnė nei 2012 m. ir 0,3 procentinio punkto – nei ES 2013 m. vidutinė metinė infliacija (išankstiniais duomenimis).
Per 2013 m. vartojimo prekės pabrango 0,2 procento, paslaugos – 1 procentu. Pastebima energetinių prekių kainų mažėjimo tendencija.
2013 m. valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos kainos sumažėjo 0,5 procento, o rinkos kainos tiek pat (0,5 proc.) padidėjo.
2013 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su 2012 m. sausio–rugsėjo mėn., būsto kainos padidėjo 0,6 procento.
Parduotos pramonės produkcijos kainos 2013 m., gruodžio mėn., palyginti su 2012 m. gruodžio mėn., sumažėjo 2,9 procento. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per praėjusius metus sumažėjo 1,8 procento, ne Lietuvos rinkoje – 3,7 procento. Neįskaitant rafinuotų naftos produktų, parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 2 procentais, Lietuvos rinkoje – 0,8, ne Lietuvos rinkoje – 3,2 procento.
2013 m. lapkričio mėn., palyginti su 2012 m. lapkričio mėn., tiek eksportuotų, tiek importuotų prekių kainos sumažėjo 3,7 procento.
2013 m. lapkričio mėn., palyginti su 2012 m. lapkričio mėn., tiek eksportuotų, tiek importuotų prekių kainos sumažėjo 3,7 procento.
Pramonės produkcijos pagaminta daugiau
2013 m. pramonės produkcijos parduota už 71,7 mlrd. litų to meto kainomis. Palyginti su 2012 m., pramonės produkcija padidėjo 3,3 procento palyginamosiomis kainomis, darbo dienų skaičius įtakos neturėjo. Užsienio rinkose gamintojų parduodamos produkcijos dalis sudarė 66,4 procento.
Pramonės produkcija sparčiausiai augo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos įmonėse – 37,3 procento, popieriaus ir popieriaus gaminių gamybos – 29,2, kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos – 21,8, niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybos – 19,6 procento.
Lietuviškos kilmės prekių eksportuota daugiau
Išankstiniais duomenimis, 2013 m. prekių eksportas sudarė 84,8 mlrd. litų, importas – 91,7 mlrd. litų. Palyginti su 2012 m., eksportas padidėjo 6,5 procento, importas – 6,8 procento.
Svarbiausi užsienio prekybos partneriai 2013 m. sausio–lapkričio mėn. buvo Rusija, Vokietija, Lenkija, Latvija, Estija, Nyderlandai, Baltarusija ir Jungtinė Karalystė. Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją, Estiją, Latviją ir Jungtinę Karalystę.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas, palyginti su 2012 m. sausio–lapkričio mėn., padidėjo 2,9 procento ir sudarė 60,5 procento bendro Lietuvos eksporto. Didžiausią dalį lietuviškos kilmės prekių eksporto sudarė naftos produktai, tačiau augo ir Lietuvoje pagamintų baldų, plastikų ir jų gaminių, medienos ir medienos gaminių, pieno produktų, javų eksportas.
Daugiausia į Lietuvą importuota prekių iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos.
Vidaus prekyba augo
Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta 2013 m., palyginti su 2012 m., padidėjo 4,5 procento palyginamosiomis kainomis (2012 m., palyginti su 2011 m., padidėjo 3,9 proc.).
Mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis 2013 m. padidėjo 5,1 procento palyginamosiomis kainomis. Labiausiai augo baldų, apšvietimo įrangos ir kitų namų ūkio prekių mažmeninė prekyba – 20,8 procento, drabužių mažmeninė prekyba – 15,2, telekomunikacijų įrangos mažmeninė prekyba – 14,6 procento. Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu ūgtelėjo beveik dešimtadaliu (9,1 proc.).
Mažmeninė prekyba maisto prekėmis 2013 m. padidėjo 3,9 procento palyginamosiomis kainomis.
Statybų darbų apimtis didėjo
Išankstiniais duomenimis, per 2013 m. statybos įmonės savo jėgomis atliko darbų už 7,2 mlrd. litų, tai 10,2 procento daugiau nei 2012 m. Pastatų statybos darbų atlikta 17,2 procento, o inžinerinių statinių statybos darbų – 4,3 procento daugiau nei 2012 m.
Daugiausia atlikta inžinerinių statinių statybos darbų (52 proc. šalyje atliktų darbų), negyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų pastatų statybos darbų dalys sudarė atitinkamai 39 ir 9 procentus šalyje atliktų statybos darbų.
Krovinių apyvarta ir vežimas augo
Išankstiniais duomenimis, visų transporto rūšių krovinių apyvarta 2013 m., palyginti su 2012 m., išaugo 4,6 procento. Krovinių vežimas padidėjo 2,5 procento.
Bendroje krovinių apyvartoje didžiąją dalį sudaro geležinkelių ir kelių transporto apyvarta. Geležinkelių transporte krovinių apyvarta sumažėjo 5,8 procento, o krovinių kiekis – 2,7 procento, tačiau kelių transporte krovinių apyvarta ūgtelėjo 10,9 procento, o kroviniai – 7,4 procento.
Krovinių perkrovimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2013 m. sumažėjo 3,1 procento.
Keleivių srautas oro uostuose išaugo dešimtadaliu.
Ikimokestinis įmonių pelnas didėjo
Lietuvos įmonės per devynis 2013 m. mėnesius uždirbo 7,8 mlrd. litų ikimokestinio pelno – 4 procentais daugiau negu per atitinkamą 2012 m. laikotarpį. Statybos įmonių pelnas padidėjo 80 procentų, energetikos – 53 procentais, prekybos – 21 procentu.
Tačiau smukus rafinuotų naftos produktų gamybos įmonių pelnui, 21 procentu sumažėjo apdirbamosios gamybos ir kasybos įmonių pelnas.
Vidutinis įmonių pelningumas siekė 4,1 procento ir, palyginti su 2012 m. atitinkamu laikotarpiu, išliko nepakitęs.
