2017 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) siekia 41,8 mlrd. Eur.
Palyginti su 2016 m., realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 3,9 proc., paskelbė Statistikos departamentas.
Dauguma ekonomistų prognozavo, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai augo apie 3,5 proc., o tam didžiausią įtaką darė augęs eksportas ir vis dar guvus vidaus vartojimas, rodo BNS apklausa. Praėjusią savaitę BNS apklausus 10 šalies ekonomistų, mažiausias prognozuotas augimas siekė 2,8 proc., o didžiausias – 3,8 procento.
BVP augimą lėmė paslaugų, pramonės ir statybų sektoriuose sukuriamos pridėtinės vertės augimas. BVP augimo tempą prilėtino žemės ūkio veiklos rezultatai.
2017 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 10,9 mlrd. Eur, ir buvo 3,6 proc. didesnis nei prieš metus.
Ketvirtąjį ketvirtį BVP kėlė didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos bei apdirbamosios pramonės įmonių veiklos rezultatai.
BVP augo visais 2017 m. ketvirčiais: I ketv. – 4,2 proc., II ketv. – 4,1 proc., III ketv. – 3,7 proc., IV ketv. – 3,6 proc.
Tačiau augo ne tik ekonomika, bet ir kainos: 2017 m. Lietuvoje užfiksuota metinė 3,9 proc. infliacija. Per 2017 m. vartojimo prekės pabrango 3,4 proc., o paslaugos – 5,3 proc.
„Kaip ir 2016 metais, ekonomika augo vidaus vartojimo sąskaita, tačiau jau dėl didėjančios infliacijos stebimas vartojimo augimo mažėjimas“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė departamento vadovė Vilija Lapėnienė.
Pasak jos, pernai visi pagrindiniai ekonominiai rodikliai rodė augimą, tačiau gyventojai savo namų ūkio finansinę padėtį vertina taip pat kaip 2016 metais.
„Tai, aišku, siejama su vidutiniu darbo užmokesčiu, kuris mokamas skirtingo dydžio skirtinguose sektoriuose, taip pat su didėjančiomis kainomis, ypač maisto prekių grupės kainų didėjimu, kuris vartojimo struktūroje užima didžiausią dalį“, – sakė V. Lapėnienė.
Vidutinis atlyginimas į rankas – 660 eurų
2017 m. šalyje užimti buvo 1,355 milijono gyventojų, o bedarbių buvo 103,1 tūkst. Kone milijonas – 947,8 tūkst. 15 metų ir vyresnių gyventojų – buvo ekonomiškai neaktyvūs. 2017 m. nedarbo lygis šalyje buvo 7,1 proc., arba 0,8 proc. punkto mažesnis nei 2016 m.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius, įskaitant individualiąsias įmones, 2017 m. padidėjo 8,5 proc., arba 66 Eur, ir sudarė jau 840 Eur.
Atskaičius mokesčius darbo užmokestis siekė 660 eurų, tai 9,6 proc. daugiau nei prieš metus.
Realusis darbo užmokestis, atmetus kainų didėjimą, per metus išaugo 5,7 proc., skaičiuoja statistikai.
2017 m. spalio mėn. duomenimis, ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo 446 Eur ir mažiau, kiti 25 proc. darbuotojų – nuo 447 iki 650 Eur, kitas ketvirtadalis – nuo 651 iki 975 Eur ir likęs ketvirtadalis − daugiau nei 975 Eur.
Pernai emigravo 57 tūkstančiai gyventojų
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais emigravo 57,2 tūkst. gyventojų, 6,9 tūkst. (13,8 proc.) daugiau nei 2016 m. Šalį paliko 30 tūkst. vyrų ir 27,2 tūkst. moterų. Palyginti su 2016 m., emigravusių vyrų skaičius padidėjo 4,6 tūkst. (18,1 proc.), moterų – 2,3 tūkst. (9,3 proc.). Kas antras (-a) emigravęs vyras ar emigravusi moteris buvo 20–29 metų amžiaus.
2017 m. į Lietuvą imigravo 29,3 tūkst. žmonių, 9,2 tūkst. (45,5 proc.) daugiau negu 2016 m. Į Lietuvą grįžo gyventi 18,8 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių (64,2 proc. visų imigrantų) – 4,6 tūkst. (32,6 proc.) daugiau nei 2016 m. Pernai į šalį imigravo 10,5 tūkst. užsieniečių, tai 4,5 tūkst. (1,8 karto) daugiau negu 2016 m. Imigravo daugiau vyrų nei moterų, atitinkamai 19,5 tūkst. ir 9,8 tūkst. Kas trečias (-ia) imigravęs vyras ar imigravusi moteris buvo 20–29 metų amžiaus.
2018 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. nuolatinių gyventojų – 37,8 tūkst., arba 1,3 proc., mažiau negu 2017 m. pradžioje. Pagrindinė nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – emigracija. 2017 m. 27,9 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo ir 9,9 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių (2016 m. – atitinkamai 30,2 tūkst. ir 10,5 tūkst.).
2017 m. gimė 29,6 tūkst. kūdikių, arba 1 tūkst. kūdikių (3,3 proc.) mažiau nei 2016 m., mirė 39,5 tūkst. žmonių, arba 1,6 tūkst. (4 proc.) mažiau.
Lietuvos bankas: galėjo augti ir dar sparčiau
Lietuvos bankas vertina, kad Lietuvos ūkis galėjo augti dar sparčiau, tačiau tam sutrukdė pradėjęs mažėti užimtųjų skaičius ir tebestringantys ES paramos srautai. Šiemet Lietuvos ekonomikos augimą vėsins tebemažėsiantis dirbančiųjų skaičius ir vangesnė užsienio paklausa.
„Ūkio plėtrą labiausiai veikė gerėjusi tarptautinė aplinka, kuri dėl gerokai suintensyvėjusios tarptautinės prekybos didino Lietuvos eksporto paklausą. Tačiau pastebėtina, kad praėjusių metų pasaulinės prekybos spartus augimas vertinamas kaip išskirtinis – prekyba didėjo daug sparčiau nei pasaulio BVP“, – teigia Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas.
Jis pastebi, kad paskutinį kartą taip sparčiai Lietuvos ūkis augo tik prieš penkerius metus.
Be eksporto, statyba ir namų ūkių vartojimas reikšmingai prisidėjo prie BVP augimo.
„Namų ūkių vartojimas ir 2017 m. buvo vienas iš pagrindinių ekonomikos augimą skatinančių veiksnių, tačiau jo įtaka ekonomikos plėtrai antrąjį pusmetį sumenko. Tokią raidą lėmė pradėjusios sparčiau kilti kainos ir mažėjantis užimtųjų skaičius“, – apžvelgia Lietuvos banko atstovas.
Kylančios kainos ribojo namų ūkių perkamąją galią ir vartojimą. Kelerius pastaruosius metus buvusi nedidelė, 2017 m. infliacija pradėjo didėti ir antrąjį pusmetį viršijo 4,0 proc.
Lietuvos banko vertinimu, 2018 m. Lietuvos ekonomika augs lėčiau – sieks 2,8 proc. BVP.
„Tam didžiausią įtaką turės dvi priežastys. Visų pirma – užsienio paklausa lietuviškoms prekėms ir paslaugoms augs vangiau nei 2017 m., o tai apsunkins Lietuvos eksportuotojų galimybes toliau didinti pardavimų apimtį. Antroji priežastis – toliau mažėsiantis užimtųjų skaičius ir lėčiau kilsiantys atlyginimai ribos namų ūkių vartojimo augimą“, – sako D.Imbrasas.
„Luminor“: augimą pajuto ne visi
„Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė tikina, kad BVP plėtrą pernai lėmė visos kertinės ekonomikos augimo kolonos: tiek besitęsiantis namų ūkių vartojimo augimas, tiek po ilgos pertraukos atsigavęs eksportas, tiek kilusios investicijos.
„Mažėjęs nedarbas, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų augę atlyginimai, istorinėse žemumose strigusios palūkanų normos palaikė gyventojų vartojimo apetitą ir kurstė būsto rinkos aktyvumą. Pagaliau įsibėgėjęs ES struktūrinės paramos etapas, geros finansavimosi sąlygos skatino tiek privačias, tiek viešąsias materialines investicijas, o augančių darbo kaštų spaudimas vertė įmones atsinaujinti gamybinius pajėgumus bei mažinti priklausomybę nuo darbo jėgos“, – atsiųstame komentare teigia analitikė.
Tuo tarpu, anot jos, Vakarų rinkų ir Rusijos atsigavimą puikiai išnaudojo eksportuotojai, reeksporto ir transporto sektoriai – tiek prekių, tiek paslaugų eksportas po ilgos kelerių metų pertraukos grįžo į dviženklio augimo zoną.
„Ekonomikos suaktyvėjimą juto ne visi. Nors pernykštė ūkio plėtra džiugino ekonomistus ir politinį elitą bei sunešė gausų mokesčių derlių, reikšmingą ekonomikos pagyvėjimą juto toli gražu ne visi visuomenės sluoksniai. Pirma, statistiniu gyvenimo gerėjimu mėgautis trukdė įsibėgėjusi infliacija. Didžiausias kainų padidėjimas ES apkramtė realaus darbo užmokesčio prieaugį, mažino vartotojų perkamąją galią ir degino santaupas“, – pažymi analitikė ir akcentuoja, kad kainų augimas palietė visus.
Kita priežastis, kliudžiusi pajausti ūkio plėtros privalumus – ryškūs pajamų ir regioniniai skirtumai. Didžiųjų miestų ir regionų gyventojų atskirtis ekonominiu pakilimu tik ryškėja, nes regionuose darbo rinka nėra pakankamai efektyvi, darbuotojai turi daug mažiau derybinės galios išsireikalauti aukštesnį atlyginimą, ar manevro laisvės keisti darbdavį ir tuo pasigerinti finansines sąlygas.
„Šiais metais aplinka Lietuvos raidai išlieka itin palanki. ES – kertinė mūsų eksporto rinka – mėgaujasi gerinamomis tarptautinių institucijų ekonomikos plėtros prognozėmis, ECB sulaistyta pigiais pinigais atsigavo šio regiono vidaus paklausa, o tai žada gerus šių metų Lietuvos eksporto rezultatus“, – sako I.Genytė-Pikčienė.
Anot jos, vartojimą šalies viduje toliau palaikys kylantys atlyginimai, kuriuos kurstys tebesitęsianti kova dėl kvalifikuotos darbo jėgos.
„Infliacija taip pat palaipsniui išsikvepia, nes stiprus euras eliminuoja reikšmingą dalį žaliavų (ypač naftos) brangimo. Kertiniai barjerai ekonominei plėtrai – nepakankamas investicijų lygis, darbo jėgos stygiaus ir jos brangimo problema. Tai ribos verslo manevro laisvę bei konkurencingumą tarptautinėje arenoje“, – sako I.Genytė-Pikčienė.
„Luminor“ prognozuoja, kad 2018 m. BVP augimas bus lėtesnis ir sieks 2,8 proc.
„Danske Bank“: Lietuva šiemet pralenks Latviją ir Estiją
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas sako, kad gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ES ekonomikų, bet ir pralenksime kitas Baltijos šalis.
„Danske Bank“ šiemet prognozuoja tolesnį vartojimo augimą – jis sieks beveik 4 proc. Šį rodiklį pirmyn stums augančios gyventojų pajamos ir lėtesnė nei pernai infliacija. 2017 m. maždaug 8 proc. augęs darbo užmokestis šiemet turėtų išlaikyti panašų tempą, o infliacija turėtų siekti 3,2 proc.
Praėjusieji metai buvo kaip niekad geri Lietuvos eksportuotojams, pastebi R.Grajauskas. Iš viso eksportas augo daugiau kaip 12 proc. ir tai buvo geriausias rodiklis Europos Sąjungoje. Metų pabaigoje eksporto plėtros tempai nerodė lėtėjimo ženklų, o lapkritį buvo pasiektas visų laikų prekių eksporto rekordas – į užsienio šalis iškeliavo prekių už 2,5 mlrd. eurų. Labiausiai, net 1,5 karto, lapkritį augo eksportas į Rusiją, taip pat daugiau eksportuota į Latviją, Vokietiją, Saudo Arabiją, JAV. Palyginimui: ankstesnis eksporto rekordas – 2,37 mlrd. eurų – buvo pasiektas 2014 m. spalį.
Apskritai 2017-ieji buvo geri metai baldų, elektros įrangos, plastikų, pieno produktų eksportuotojams. Augo ir paslaugų – transporto, IT, įvairių verslo paslaugų – eksportas. „Šiemet tokias pačias eksporto augimo apimtis išlaikyti bus sunku, tačiau sąlygos pardavimams užsienyje vis dar bus palankios. 2018-ieji žada būti vieni geriausių pokrizinių metų pasaulio ekonomikai – vienu metu atsigauna visos pagrindinės rinkos“, – teigiama komentare.
„Danske Bank“ nekeičia prognozių: skelbia, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas sieks 3,5 proc., o 2019 m. – 3,4 proc. „Pernai augę lėčiausiai Baltijos šalyse šiemet turėtume aplenkti kaimynus ir išlikti vieni sparčiausiai augančių visoje ES“, – teigia banko vyriausiasis ekonomistas.
SEB: šiais metais vartojimas tiek neaugs
SEB banko prezidento patarėjas ir vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda pastebi, kad vidaus vartojimas palyginamosiomis kainomis pernai augo lėčiau negu 2016 metais. Tai atsitiko todėl, kad gyventojai skyrė būtiniausiems produktams beveik pastovią arba nuosaikiai augančią savo piniginių lėšų dalį, todėl, pakilus kainoms, šios šeimos galėjo įpirkti maždaug tiek pat ar net mažiau prekių. Susidūrę su finansinėmis problemomis, žmonės nebūtinai pirko mažiau prekių – tiesiog rinkosi žemesnės kokybės prekes ar naudojosi akcijomis.
Pirkėjams dažniau renkantis prastesnės kokybės prekes, šis rodiklis dėl savo metodologinių ypatumų turi tendenciją sumažinti tikrąjį kainų didėjimą. Žinoma, norint nustatyti sumažėjimo mastą, būtini išsamūs specialūs tyrimai.
Vidutinių ir pasiturinčių namų ūkių reakcija į augančias kainas buvo kitokia – jiems nekilo jokių problemų padidinti išlaidas vartojimo prekėms įsigyti tiek, kiek padidėjo infliacija, ar dar daugiau.
SEB nuomone, šiais metais tokių pačių vidaus vartojimo rezultatų nepavyks pasiekti. Bankas prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis padidės 7 proc., t. y. truputį mažiau negu praėjusiais metais, tačiau vidutinė infliacija taip pat bus šiek tiek lėtesnė – 2,8 proc. (2017 m. – 3,7 proc.).
SEB bankas kol kas nemato priežasčių keisti anksčiau skelbtus 2018 metų prognozuojamus BVP plėtros ir vidutinės infliacijos rodiklius – atitinkamai jie yra 3,2 proc. ir 2,8 procento.
