Ekonominės raidos scenarijų pristačiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad scenarijus buvo rengiamas didelio neapibrėžtumo sąlygomis ir prognozės priklausys nuo epidemiologinės situacijos bei vakcinacijos tempų.
Scenarijuje prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika 2021 m. turėtų atsigauti ir BVP augimas turėtų siekti 2,6 proc. Tai yra 0,2 proc. punkto mažiau nei buvo numatyta gruodį, bet į šią prognozę nėra įskaičiuotas būsimų Atsigavimo fondo (angl. Recovery and Resilience) lėšų poveikis, todėl tikėtina, kad per metus šis rodiklis galėtų padidėti. 2022 ir 2023 m. tikėtinas ekonomikos atsigavimo paspartėjimas, BVP galėtų augti po 3,2 proc. per metus. Tai – 0,1 proc. daugiau nei prognozuota gruodį.
„Ekonomikos atsigavimą palaikys vakcinavimo proceso įgyvendinimas ir skatinamoji fiskalinė politiką, kurią numatoma tęsti, kol atsigavimas taps tvirtas. Išskirtiniu laikotarpiu Finansų ministerija turi bent kas ketvirtį pateikti ekonominės raidos scenarijų, o nepriklausoma finansų institucija – pateikti išvadą dėl scenarijaus tvirtinimo“, – sakė G.Skaistė.
Didelę įtaką bendrai BVP raidai turės pirmąjį šių metų ketvirtį smukęs ekonominis aktyvumas, todėl Lietuvos ekonomikos atsigavimas numatomas antrajį šių metų ketvirtį. Nors COVID-19 pablogino darbo rinkos būklę, šioje srityje vidutiniu laikotapiu tikimasi pagerėjimo.
Prognozuojama, kad darbo užmokestis Lietuvoje augs lėčiau, tačiau augimas išliks spartesnis nei infliacija, todėl gyventojų perkamoji galia ir toliau didės. Darbo užmokesčio prognozė padidinta nuo 4,1 iki 5,2 proc. Vidaus paklausos atsigavimą skatins namų ūkių vartojimas ir paspartėjęs investicinis procesas. Kylančios pasaulinės žaliavų kainos skatins infliaciją, tačiau apskitai kainų augimas išliks tvariame lygyje.
Scenarijus rėmėsi prielaida, kad pagrindinė Lietuvos eksporto rinka Europos Sąjunga atsigaus 2021–2022 m. Atsižvelgiama į tai, kad ekonomikos atsigavimą lėtins taikomos pandemijos suvaldymo priemonės. ES taip pat numato lėtesnį vidutinį augimą nei prognozuota praėjusiais metais – 3,7 proc. BVP, kai anksčiau buvo numatyta 4,1 proc.
Šis neapibrėžtumas lėmė, kad naujajame Lietuvos ekonominiame scenarijuje gerokai apkarpyti eksporto ir importo rodikliai. Eksporto augimas nuo prognozuoto 6,4 proc. sumažintas iki 4,8 proc., o importo – nuo 6,7 proc. iki 5,3 proc.
Taip pat prognozuojama, kad masinis vakcinavimas ES įsibėgės iki šių metų vidurio. Lietuvoje jį įgyvendinti sekasi kiek sėkmingiau. „Kovo 1 d. bent vieną vakcinos dozę buvo gavę 6,2 proc. šalies gyventojų. Tai daugiau nei ES vidurkis, siekiantis 5 proc. ir gerokai daugiau nei pasaulinis vidurkis – 2 proc. Atsižvelgus į numatomą vakcinos tiekimą, tikimasi, kad masinė vakcinacija įsibėgės iki metų vidurio“, – sakė G.Skaistė.
Infliacijos spaudimas šiais metais stiprės
Praėjusiais metais infliacijos tempas šalyje sulėtėjo iki 1,1 procento. Finansų viceministro Mindaugo Liutvinsko teigimu, tai lėmė keletas veiksnių.
„Visų pirma, jį lėmė žemesnės importuojamų prekių kainos, kurias paveikė pandemija. Taip pat susilpnėjęs kainų spaudimas energijos ir maisto žaliavoms. Infliaciją slopino ir įvykdyti apribojimai, kurie mažino paklausą paslaugų sektoriuje. Šiais metais infliacija turėtų paspartėti. Ją lems kylančios naftos kainos, taip pat dėl gyventojų vakcinacijos atsigaunantis gyventojų ekonominis aktyvumas“, – sakė viceministras.
Prognozuojama, kad šiais ir kitais metais Lietuvos infliacijos rodiklis pakils iki 1,8 proc. 2024 m. ji turėtų pasiekti 2 proc.
Viceministro teigimu, spaudimas maisto kainoms išlieka saikingas, tačiau tarptautinėje rinkoje kai kurių žaliavų kainos auga, todėl neatmetama, kad kai kurių produktų kainų augimą matysime ir Lietuvoje.
Nedarbo lygis reikšmingai kris nebent kitąmet
Ministerijos duomenimis, užimtųjų skaičius šiemet turėtų padidėti 0,7 proc., tačiau nedarbo lygis kristi turėtų tik 2022-aisiais.
„Niekam ne paslaptis, kad pandemija ženkliai paveikė darbo rinką ir padariniai bus jaučiami dar kurį laiką. Mūsų projekcijos rodo, kad šiemet nedarbo lygis bus 8,5 proc., tai yra tiek pat, kaip ir pernai, o užimtųjų skaičius turėtų išaugti 0,7 proc. Šiuos rodiklius lemia išaugusi antrojo karantino trukmė bei kitos ilgesnio laikotarpio darbo rinkos tendencijos“, – sakė M. Liutvinskas.
Pasak jo, nedarbo augimą apribojo prastovose esančių darbuotojų atlyginimų kompensacijos bei įmonių prisitaikymas prie pasikeitusių sąlygų.
Anot ministerijos, nedarbas kitąmet turėtų sumažėti iki 7,5 proc., o užimtųjų turėtų padaugėti 0,9 proc., ilgesniu laikotarpiu prognozuojamas tolesnis laipsniškas nedarbo mažėjimas. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais užimtų gyventojų skaičius po truputį ims mažėti, o nedarbo lygis mažės lėčiau ir vidutinio laikotarpio pabaigoje 2024 metais sudarys 6,5 procento.
Valstybės skola augs, pandemijos valdymas kainavo 3,2 mlrd. eurų skolintų lėšų
Per pandeminį laikotarpį valstybės skola išaugo apie 12 proc., tačiau dabartiniame scenarijuje, Finansų ministerijos teigimu, skolos augimas bus stabilizuotas.
„Tikėtina, kad pagrindiniai sprendimai dėl valstybės skolos suvaldymo bus priimti priiminėjant ateinančių metų biudžetą. 2022 m. pirmąjį ketvirtį planuojame parengti viešojo sektoriaus skolos suvaldymo strategiją, kurioje bus numatyta valdžios sektoriaus skolos trajektorija ir sprendimai, kurių imsimės“, – sakė G.Skaistė.
Pandemijos valdymas pernai valstybei kainavo apie 3,2 mlrd. eurų lėšų, kurias teko pasiskolinti. Šių metų pirmajam pusmečiui numatytas 1 mlrd. eurų, šią sumą dar planuojama tikslinti pavasarį.
Siekiant skatinti nuo pandemijos nukentėjusius verslus, praėjusiais metais taip pat buvo buvo atidėta mokesčių už 0,8 mlrd. eurų. Ministrė pasidžiaugė, kad šie mokesčių atidėjimo mastai neauga ir šiandien suma yra mažesnė – 0,75 mlrd. eurų.
Paskutinis Finansų ministerijos parengtas ekonominės raidos 2020–2023 metams scenarijus buvo pristatytas gruodžio viduryje.
Jame buvo numatyta, jog 2020 m. Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 proc. Ši prognozė pasirodė pernelyg pesimistinė – patikslintais 2020 m. duomenimis, rodiklis smuko beveik perpus mažiau ir siekė 0,8 proc.
