„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad po šių sankcijų Rusijos izoliacija pradėta vykdyti ne tik žodžiais, bet ir darbais.
„Čia jau rimta, panašu, kad tai yra stiprios sankcijos. Detaliau susipažinti neteko, nes skelbta, kad SWIFT bus atjungtas tik daliai bankų. Svarbusia yra moralinis dalykas – Ukraina gavo tai, ko norėjo, kad SWIFT būtų atjungtas, ir Vakarai tai padarė“, – 15min sakė ji.
Reikšmingiausiu šio sankcijų paketo nutarimu laikomi nauji apribojimai Rusijos centriniam bankui. „Sukauptas didžiulis rezervas buvo vienas iš jų pagrindinių ginklų, šiuo atveju tas rezervas yra įšaldomas ir ekonominė izoliacija dar labiau didėja. Ir aš įsivaizduoju, kad tai turėtų būtinai paliesti energetinių resursų importą iš Rusijos“, – komentavo ekonomistė.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat teigė, kad kol kas trūksta aiškumo, kurie bankai ir kitos Rusijos kredito įstaigos bus paveiktos dėl atjungimo nuo SWIFT. Jis pastebėjo, kad sprendimas atjungti ne visą finansų sistemą palieka tam tikrų landų.
„Iš pirmo žvilgsnio, kiek galima suprasti, paliekama galimybių tam tikriems bankams daryti mokėjimus į Rusiją, o Rusijoje juos priimti. Galbūt galima įtarti, kad nuo SWIFT bus atjungiami Rusijos valdžios valdomi bankai ir galbūt vakarų šalių dukteriniai bankai Rusijoje, nes jų yra nemažai“, – spėjo jis.
Ekonomistas taip pat spėja, kad tos bendrovės, kurios nepateks po sankcijomis, galbūt galės atidaryti sąskaitas tuose Rusijos bankuose, kurie nėra paveikti, ir daryti pavedimus per juos. „Išeitų toks rinkos perskirstymas pačioje Rusijoje. Visi bėgs į ten, kur priėjimas liko“, – apibūdino ekonomistas, pridurdamas, kad kaip bus iš tiesų, be tikslių detalių dabar nuspėti labai sudėtinga.
„Akivaizdu, kad ES nesiryžo visiškai nutraukti atsiskaitymų, nes tai reikštų kaip ir visišką prekybos nutraukimą. Europos komisijos vadovės pranešime sakoma, kad palikta galimybė atsiskaityti už energetinius resursus. Iš esmės Vokietija ir kitos šalys to iki galo padaryti nenori“, – sakė T.Povilauskas.
Centrinis bankas turės mažiau galimybių gaivinti ekonomiką
Skelbiama, kad didelę dalį Rusijos centrinio banko valdomo rezervo sudaro euriniai aktyvai, todėl naujosios sankcijos neleis Rusijos centriniam bankui naudotis tarptautinėmis finansinėmis operacijomis rubliui stiprinti.
„Rusijos rezervą sudaro euriniai aktyvai – valiuta arba vertybiniai popieriai, juanis, auksas ir JAV doleriai, kurių pastaraisiais metais buvo stengiamasi turėti kuo mažiau. Euras buvo tapęs pagrindine atsargų turto valiuta. Aš suprantu, kad jis nėra užšaldomas, bet jį taps sunku realizuoti tarptautinėje erdvėje“, – šių sankcijų poveikį aiškino T.Povilauskas.
Jis pabrėžė, kad be euro ir dolerio, Rusija turi ir kitų atsargų, tokių kaip juanis ar auksas, todėl gali mėginti realizuoti juos likusiame pasaulyje. „Turbūt tai yra riboti kiekiai. Centriniam Rusijos bankui viskas sudėtingėja“, – sakė ekonomistas.
I.Genytė-Pikčienė pridūrė, kad nuo penktadienio dėl sankcijų ir reakcijos į karinius veiksmus silpnėjantį rublį Rusijos centrinis bankas iki šiol gynė finansinėmis intervencijomis. „Dabar bus tikrai sunkiau tą padaryti, ypač dėl to, kad Europos sankcijos nusitaikė į jo turimus rezervus. Bus įdomu stebėti, kas darysis su Rusijos valiuta“, – kalbėjo ji.
Rublio ir akcijų greičiausiai laukia nekoks pirmadienis
Prognozuodamas, kaip šie sprendimai paveiks Rusijos įmonių akcijas ir rublį, T.Povilauskas buvo vienareikšmiškas.
„Rusijos akcijų indeksai pirmadienį ners žemyn, manau, tai neišvengiama. Per savaitgalį įvyko labai stiprus atsakas. Dėl Vakarų pasaulio aktyvų nenoriu prognozuoti, gali būti visko“, – mano T.Povilauskas.
I.Genytė-Pikčienė antrino, kad pirmadienį greičiausiai realizuosis visas sukauptas savaitgalio sankcijų rezultatas.
„Matome, kad Europa įsitraukia, izoliacija darosi tikrai rimta ir ekonomiškai Rusijai išnaviguoti bus labai sudėtinga. Kinija irgi nerodo pagalbos, yra bandymas susilaikyti ir atsiriboti. Rinkos, matyt, atitinkamai ir reaguos. Akcijų neketinu prognozuoti, nes dabar tai daryti sunku, kasdienių svyravimų nenumatysi“, – sakė ji.
Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Kanada šeštadienį susitarė dėl virtinės naujų sankcijų Maskvai, įskaitant kai kurių bankų atribojimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.
Be jau minėtų sankcijų, taip pat naikinama galimybė turtingiems Rusijos piliečiams, susijusiems su V.Putino vyriausybe, ir jų šeimų nariams pasinaudoti vadinamųjų „auksinių pasų“ sistema Europos šalių pilietybei įgyti.
