SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda ir banko analitikė Vilija Tauraitė sako, kad istoriškai reitingas buvo aukštesnis tik 2006-2007 m., kuomet A raidė buvo ženklinama be minuso. Įsivedusios eurą Latvijos reitingas dabar yra vienu laipteliu mažesnis – BBB+, tuo tarpu iki Estijos investicinio vertinimo trūksta dar trijų laiptelių.
„Kad ir kaip banaliai tai beskambėtų, S&P suteikė Lietuvos makroekonominei padėčiai ir ekonominei politikai kokybės ženklą tuo metu, kai tarptautinę ekonominę ir politinę situaciją pavadinti paprasta tiesiog neapsiverčia liežuvis. Pati agentūra savo sprendimą paaiškino tuo, jog 2013 m. Lietuvos ekonomikos plėtros ir viešųjų finansų rezultatai pranoko jos lūkesčius. Jeigu prieš keletą mėnesių nebuvo jokių garantijų, kad Lietuva įgyvendins visus Mastrichto kriterijus ir įsives eurą 2015 m., šiandien tokias abejones galime palikti užpakalinėje kelnių kišenėje“, – rašo ekonomistai.
Pasak jų, euras panaikins euro ir lito kurso kitimo riziką, o tai leis saugiau jaustis gausioms įsiskolinusiųjų eurais, tačiau gaunančių pajamas litais, įmonių ir namų ūkių gretoms.
Didėja Lietuvos skolos vertybinių popierių patikimumas ir patrauklumas finansų rinkose, o augant jų paklausai, stebėsime ir tolesnį Lietuvos vertybinių popierių kainos augimą ir pajamingumų mažėjimą, – sakė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Be to, sukrėtimų atveju vietos bankams atsivers prieiga prie Europos centrinio banko finansinių išteklių, kurie yra nepalyginami su Lietuvos banko kreditavimo galimybėmis“, – rašo ekonomistai.
DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sakė, kad tai yra rimtas pripažinimas, kad Lietuvos ekonominė politika ir pati ūkio raida yra teisingame kelyje.
„Konstruktyvūs fiskaliniai pastarųjų metų sprendimai davė vaisių: biudžeto deficito lygis patogiai telpa į Mastrichto rėmus, o valdžios skola per metus netgi šiek tiek sumenko. Tam didelės įtakos turėjo bendra makroekonominė konjunktūra – eksportuojančių sektorių sėkmė pastaraisiais metais ir spartėjantis vidaus paklausos (tiek namų ūkių vartojimo, tiek investicijų) atsigavimas atsispindėjo tiek valdžios sektoriaus finansų pajamų eilutėse, tiek darbo rinkos tendencijose, tiek besikeičiančiuose gyventojų lūkesčiuose ir elgsenoje“, – rašo analitikė.
Be to, šis puikus „Standard&Poor’s“ pažymys Lietuvai tiesiogiai paveiks valdžios sektoriaus skolos refinansavimo kaštus: „Didėja Lietuvos skolos vertybinių popierių patikimumas ir patrauklumas finansų rinkose, o augant jų paklausai, stebėsime ir tolesnį Lietuvos vertybinių popierių kainos augimą ir pajamingumų mažėjimą.“