Lietuvos užsienio prekybos deficitas per vienuolika mėnesių sudarė 2,075 mlrd. eurų ir buvo 16,1 proc. mažesnis nei prieš metus (2,472 mlrd. eurų), negalutinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.
Be mineralinių produktų, eksportas per metus padidėjo 6,4 proc., importas – 3,8 procento. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas be mineralinių produktų išaugo 5,6 procento.
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,5 proc.), Lenkiją (8,8 proc.), Latviją (7,7 proc.), Švediją (6,6 proc.), JAV (5,8 proc.).
Svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės per vienuolika mėnesių buvo Rusija (13,7 proc.), Latvija (9,5 proc.), Lenkija (8 proc.) ir Vokietija (7,6 proc.), importo – Rusija (16 proc.), Lenkija (11,8 proc.), Vokietija (11,4 proc.) ir Latvija (7 proc.).
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,5 proc.), Lenkiją (8,8 proc.), Latviją (7,7 proc.), Švediją (6,6 proc.), JAV (5,8 proc.).
Per mėnesį (lapkritį, palyginti su spaliu) eksportas sumažėjo 7,4 proc. iki 2,555 mlrd. eurų, importas – 7,5 proc. iki 2,637 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportas per mėnesį sumažėjo 6,4 proc. iki 1,515 mlrd. eurų.
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas per mėnesį sumenko 8,2 proc., o importas – 7,3 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas be mineralinių produktų sumažėjo 9,8 procento.
Lietuva per vienuolika mėnesių daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 13,7 ir 20 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (14,6 ir 17 proc.) bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,1 ir 12,1 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota eksportuota naftos produktų (18,2 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,9 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (9 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (8,3 proc.).
