Lietuvos užsienio prekybos deficitas pernai sudarė 2,326 mlrd. eurų ir buvo 13 proc. mažesnis nei 2018-aisiais (2,672 mlrd. eurų), pranešė Statistikos departamentas.
Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs javų (76,7 proc.), antžeminio transporto priemonių (23,1 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių (6,7 proc.) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs farmacijos produktų (22,9 proc.), antžeminio transporto priemonių (5,3 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (4,5 proc.) importas.
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 6,6 proc., importas – 5,2 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas be mineralinių produktų augo 6,2 procento.
2019 metais Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (14 proc.), Latviją (9,5 proc.), Lenkiją (7,9 proc.) ir Vokietiją (7,6 proc.), o importavo iš Rusijos (14,5 proc.), Lenkijos (11,8 proc.), Vokietijos (11,7 proc.), Latvijos (7,1 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,4 proc.), Lenkiją (8,8 proc.), Latviją (7,7 proc.), Švediją (6,6 proc.) ir Jungtines Valstijas (5,8 proc.).
Pernai Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 13,3 ir 19 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (15,2 ir 17,6 proc.) bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11 ir 12,2 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (17,8 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,9 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (9,1 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (8,4 proc.).
