Prekybos deficitas sausį-vasarį siekė 480,9 mln. eurų, o vien vasarį – 213,9 mln. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 3,9 mlrd. eurų – 2 proc. mažiau nei pernai, be mineralinių produktų – 2,7 proc. mažiau.
Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs antžeminio transporto priemonių (28,6 proc.), plastikų ir jų gaminių (19,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (16,5 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė smukęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (16,8 proc.), antžeminio transporto priemonių (19,2 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (15,7 proc.) importas.
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 7,2 proc., importas – 8,9 proc.
Sausį–vasarį daugiausia eksportuota į Latviją (10,4 proc.), Lenkiją (9,9 proc.), Vokietiją (8,2 proc.), o importuota iš Lenkijos (13,4 proc.), Vokietijos (12,4 proc.), Latvijos (8,3 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Nyderlandus (10 proc.), Lenkiją (9,7 proc.), Vokietiją (9,7 proc.), Latviją (7,1 proc.), Jungtines Valstijas (6 proc.).
Daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,6 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,1 proc.). Daugiausia importuota mineralinių produktų (21,3 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (16,6 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,8 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (20,5 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (10,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (8,7 proc.).
