Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 31,9 proc. iki 3,9 mlrd. eurų (be mineralinių produktų – 19,2 proc.). Užsienio prekybos deficitas siekė 803,1 mln. eurų, pranešė Statistikos departamentas.
Statistikų teigimu, eksporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (2,5 karto), plastikų ir jų gaminių (46,4 proc.), baldų (27,5 proc.) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo išaugęs žalios naftos (2,7 karto), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (24,6 proc.), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (27,8 proc.) importas.
Sausio–vasario mėnesiais Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją (9,3 proc.), Rusiją (9,2 proc.), Lenkiją (9 proc.), Vokietiją (8,8 proc.), o importavo iš Rusijos (16,7 proc.), Vokietijos (11,4 proc.), Lenkijos (10,6 proc.), Latvijos (7,3 proc.).
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (10,2 proc.), Jungtines Valstijas (9,4 proc.), Lenkiją (8,9 proc.), Nyderlandus (6,4 proc.) ir Latviją (6 proc.).
Daugiausia eksportuota chemijos pramonės produkcijos (16,4 proc.), mineralinių produktų (13,5 proc.), mašinų, įrenginių, elektros įrangos (12,3 proc.). Daugiausia importavo mineralinių produktų (24,9 proc.), mašinų, įrenginių (16 proc.), chemijos pramonės produkcijos (12,4 proc.). Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (16,2 proc.), chemijos pramonės produkcijos (15,3 proc.), pramonės dirbinių (12,1 proc.), plastikų ir jų gaminių (7,8 proc.).
Vien vasarį prekių eksportuota už 3 mlrd. eurų – per mėnesį eksportas sumažėjo 5,4 proc., o palyginti su pernai vasariu – padidėjo 20,8 proc. Vasarį importuota prekių už 3,45 mlrd. eurų – 0,6 proc. daugiau nei sausį ir 39 proc. daugiau nei pernai vasarį.
Lietuviškos kilmės prekių vasarį eksportuota už 1,85 mlrd. eurų – 26,1 proc. daugiau nei prieš metus. Užsienio prekybos deficitas siekė 494,6 mln. eurų.