Lietuvos užsienio prekybos deficitas šiemet sudarė 1,209 mlrd. eurų ir buvo 9,4 proc. mažesnis nei prieš metus (1,333 mlrd. eurų), negalutinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.
Be mineralinių produktų, eksportas per metus padidėjo 9,6 proc., importas – 6,4 procento. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas be mineralinių produktų išaugo 7,3 procento.
Svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės šiemet buvo Rusija (13 proc.), Latviją (9,1 proc.), Lenkiją (8,5 proc.), ir Vokietiją (7,8 proc.), importo – Rusijos (16,1 proc.), Lenkijos (11,5 proc.), Vokietijos (11,4 proc.) ir Latvijos (6,9 proc.).
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,6 proc.), Lenkiją (9,5 proc.), Latviją (7,1 proc.), Švediją (7 proc.), Jungtinę Karalystę (5,6 proc.).
Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) eksportas padidėjo 2,4 proc. iki 2,481 mlrd. eurų, importas – 10,8 proc. iki 2,952 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportas per mėnesį išaugo 3,1 proc. iki 1,529 mlrd. eurų.
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas per mėnesį smuktelėjo 0,2 proc., o importas padidėjo 1,7 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas be mineralinių produktų sumenko 1,2 procento.
Lietuva per penkis mėnesius daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 13 ir 20,7 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (14,6 ir 16 proc.) bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,4 ir 12,6 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (17,5 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,9 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (9,1 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (8,7 proc.).