Naujos rinkos
Pramonininkų konfederacijos atlikta eksportuojančių įmonių apklausa parodė, kad Lietuvos įmonių eksporto į NVS šalis smukimas, ne tik nesužlugdė įmonių planų išvežti savo produkciją svetur, bet ir paskatino ieškoti naujų rinkų. Atlikti tyrimai parodė, kad kone kas antras gamintojas 2015-aisiais planuoja eksporto plėtrą.
Apklausa rodo, kad Lietuvos įmonių eksporto struktūra artimiausiu metu turėtų keistis. Mažėjant eksporto apimtims į Rusiją, Lietuvos verslininkai atrado naujų NVS rinkų, šalies eksportuotojai vis labiau įsitvirtina Europos rinkose ir, kas labai džiugina, atranda rinkų už ES bei NVS ribų – Šiaurės Ameriką, Aziją, Pietų Ameriką ir Persijos įlankos šalis.
Ministras pirmininkas džiaugėsi, kad Lietuvos gamintojų eksportas į naujas rinkas pradėjo didėti, anot jo, būtent tai leido ne tik kompensuoti NVS netekimus, bet pasiekti ir dar geresnio rezultato: „Mums pavyko ne tik kompensuoti eksporto į NVS šalis praradimus, bet ir uždirbti papildomai 18 mln. eurų. Manau, kad prie šių pasiekimų nemažai prisidėjo ir vizitai į užsienį, kuriais siekta atrasti ir atverti mūsų gamintojams naujų rinkų“.
Premjeras neabejoja, kad teigiamą posūkį turėjo jo bei verslo delegacijų vizitų metu užmegzti kontaktai. Pavyzdžiui, Omane, kur buvo padėti rimti pamatai dvišaliams ekonominiams santykiams, užmegzti ryšiai jau dabar duoda vaisių – kovo pradžioje Lietuvoje apsilankę Omano verslo atstovai susitiko su Lietuvos IT sektoriaus, medienos gaminių gamybos ir maisto pramonės įmonių atstovais, su kuriais aptarė bendradarbiavimo galimybes.
Mums pavyko ne tik kompensuoti eksporto į NVS šalis praradimus, bet ir uždirbti papildomai 18 mln. eurų.
Omano įmonių atstovų dėmesį patraukė Lietuvos įmonių gaminami mėsos, pieno, šokolado gaminiai bei mineralinis vanduo. Premjeras pabrėžė, kad susidomėjimą Lietuvos gamintojų eksportuojama mėsa nulėmė 2014 m. rugsėjo mėnesį Seime priimtos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos, įteisinančios ritualinį gyvulių skerdimą be apsvaiginimo („halal“ būdu).
Tikimasi, kad teigiamą impulsą Lietuvos eksportui suteiktų Transatlantinės laisvosios prekybos ir investicijų partnerystės sutarties (TTIP) tarp JAV ir ES pasirašymas.
Prioritetinės kryptis
Lietuviškos kilmės prekių (be naftos) eksporto į Aziją didžiausia dalis tenka Kinijai – į ją išvežama 42 proc. produkcijos, 25 proc. ASEAN šalims, 18 proc. į Japoniją, 16 proc. Pietų Korėją.
Remiantis Lietuvos pramonininkų konfederacijos duomenimis, Kinija, Malaizija ir Indonezija turėtų išlikti prioritetinėmis Lietuvos verslininkų kryptimis. Malaiziją ir Indoneziją vilioja lietuvių siūlomi maisto produktai, kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai, kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai, trąšos, javai bei medienos gaminiai. Miškininkystės ir medienos produkcija aktyviai domisi ir Kinija.
Lietuvos eksportas į Pietų Ameriką pastaraisiais metais išaugo 37 proc., daugiausia eksportuota į Braziliją, Urugvajų ir Argentiną. Tikėtina, kad vežti produkciją šia kryptimi šalies verslininkai nenustos, eksportas į šias šalis gali augti dar labiau. Į Braziliją dažniausiai eksportuojami metalo ir plieno gaminiai, mašinų bei mechaniniai įrengimai, o į Argentiną – trąšos.
Lietuvos įmonės skatinamos atrasti ir Afrikos rinkas. Kenija domisi Lietuvos maisto produkcija, gėrimais, kompiuteriniais bei elektroniniais ir optiniais gaminiais. Į Ruandą lietuviai gali vežti guminius ir plastikinius gaminius, Namibiją – tekstilę, o į Ganą ir Pietų Afrikos Respubliką – maisto produktus, chemikalus ir chemijos pramonės gaminius.
