„Sutartis nėra pati geriausia, bet ji ateityje abiems pusėms duos teigiamą postūmį. Kaip ir kiekvienoje sutartyje, trūkumų yra. Yra nevisiškai aišku, kokia valstybė turės įtaką kai kuriose viešose paslaugose. Darbo vietų kūrimas nebus labai žymus dėl šios sutarties, bet ji turėtų paskatinti prekybą ir bendradarbiavimą“, – BNS teigė sutarčiai pritaręs socialdemokratas Zigmantas Balčytis.
Anot jo, Lietuvos maisto ir žemės ūkio sektoriaus įmonės po sutarties įsigaliojimo turės daugiau galimybių eksportuoti į Kanada.
„Aš manau, kad mes galime ateityje eksportuoti daug žemės ūkio produkcijos. Ypač pieno sektoriuje galėtume eksportuoti sūrius (...)
Aišku, yra baimės dėl genetiškai modifikuotų produktų, kurių neatsisakiusi Kanada, bet čia bus valstybių institucijų klausimas. Sutartis naudinga ne tik Lietuvai, bet ir visai ES“, – tvirtino Z.Balčytis.
Balsuodamas dėl CETA susilaikęs EP narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Bronis Ropė BNS sakė, kad jam sutartyje pritrūko saugiklių, apsaugančių ES žemės ūkio sektorių nuo produkcijos iš Kanados. Tiesa, ano jo, pati sutartis Lietuvai yra reikalinga.
„Mano nuomone, sutartis reikalinga ir prekiauti reikia, bet saugiklių reikalingų nėra įdėta ir dabar atrodo, kad sutartis yra naudinga tik didžiosioms korporacijoms, visi kiti turės daug problemų. Ypač žemės ūkis.
Žemės ūkyje yra pieno ir jautienos realizavimai labai sudėtingi. Iš Kanados šių prekių gali atsirasti ir jokių saugiklių nėra sukurta kaip apginti mūsų žemdirbius. Aš manau, kad pirma reikėjo sukurti saugiklius ir juos derinti, o ne iškart paleisti visiškai laisvą prekybą“, – teigė B.Ropė.
Pasak jo, dėl CETA ratifikavimo ES šalių parlamentuose gali kilti problemų, nes ES rinkoje gali atsirasti daugiau genetiškai modifikuotų žemės ūkio ir maisto produktų, kurie yra stipriai paplitę Kanados rinkoje.
Balsavimo metu taip pat susilaikęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis tikino, jog CETA kelia grėsmę ES dirbantiems žmonėms.
„Kyla pagrįstas pavojus, kad dėl šios sutarties pasirašymo darbo Europoje neteks net 200 tūkst. žmonių. Visuomeninių organizacijų nurodytos abejonės nebuvo vienareikšmiškai išsklaidytos per debatus dėl sutarties, kuriai buvo pritarta. Tačiau labiausiai neramina CETA įtaka žemės ūkiui. Sutartis išreguliuos žemės ūkio rinką. Privalėsime paklusti korporacijų spaudimui. Korporacijų, kurios norės gaminti pigiau nepakankamai atsižvelgdamos į ES galiojančias darbuotojų teises. Be to, panaikinus muitus, pigi žemės ūkio produkcija užlies Europos rinką, o tai turės neigiamos įtakos Europos žemės ūkiui ir jo galimybėms konkuruoti“, – pranešime spaudai cituojamas V.Tomaševskis.
Prieš ES ir Kanados laisvosios prekybos sutartį balsavo EP narys Rolandas Paksas.
Prieš ES ir Kanados laisvosios prekybos sutartį balsavo EP narys Rolandas Paksas. Jis BNS teigė, jog palaiko laisvą prekybą, bet CETA yra prasta ir ydinga sutartis.
„Aš manau, kad tai yra nacionalinės ekonomikos laidotuvės, politikai tiesiog tarnauja transnacionalinėms kompanijoms. Laisvą prekybą reikėtų tęsti, bet derybos vyko slaptai, kai kurie punktai ar net dalys buvo nerodomos politikams. Standartai abejose Atlanto pusėse yra skirtingi. Visą tai sudėję suprantame, kad nenorime, jog į mus valytųsi kojas“, – teigė R.Paksas.
EP trečiadienį pritarė laisvosios prekybos sutarčiai su Kanada, nepaisant protestų ir naujojo Amerikos prezidento Donaldo Trumpo protekcionistinių raginimų. EP pritarimas leidžia iš dalies įgyvendinti šią sutartį nuo ateinančio mėnesio. ES ir Kanada CETA sutartį pasirašė praėjusių metų spalio pabaigoje.
Už CETA be BNS kalbintų europarlamentarų dar balsavo Laima Andrikienė, Petras Auštrevičius, Vilija Blinkevičiūtė, Valentinas Mazuronis, Algirdas Saudargas ir Viktoras Uspaskichas. Posėdyje nedalyvavo Antanas Guoga.
CETA yra ambicingiausias prekybos susitarimas, dėl kurio ES kada nors derėjosi. Ji pašalina 99 proc. muitų bei vieningą 500 milijonų gyventojų turinčios ES rinką susieja su 10-a pagal dydį pasaulio ekonomika, kurioje gyvena 36 mln. žmonių.
