Praėjusiais metais Lietuvoje buvo užregistruota 40 naujų FinTech bendrovių, bendras jų skaičius pasiekė 230. Metų pabaigoje sektoriuje dirbo 4000 žmonių – tai 18 proc. daugiau, nei 2019-ųjų pabaigoje.
Ketvirtadienį pristatytame tyrime „Fintech Landscape 2021“ bei Finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ parengtame „Rockit Fintech Map 2021“ taip pat netrūko optimistinių įžvalgų.
59 proc. apklaustų fintech įmonių teigė, kad praėjusiais metais išaugo klientų skaičius. Be to, 87 proc. didėjo įmonių pajamos, beveik trečdalis priėmė naujų darbuotojų, o naujus produktus ar paslaugas būtent dėl Covid-19 pandemijos pristatė 28 proc. respondentų.
2020-ieji taip pat pasižymėjo žymiai išaugusiu startuolių tarpusavio bendradarbiavimu – net 75 proc. fintech verslų užmezgė partnerystes su sektoriaus kolegomis. Be to, naujas veiklas su Lietuvos ir užsienio bankais pradėjo net 70 proc. apklaustų įmonių.
Pasak „Investuok Lietuvoje“ technologijų sektoriaus komandos vadovės Gintarės Bačiulienės, praėjusių metų pradžioje buvo tikėtasi stabilaus finansinių technologijų sektoriaus augimo, tačiau po kelių mėnesių verslai turėjo skubiai ieškoti naujų veiklos būdų ir verslo galimybių.
„Finansinių technologijų sektorius yra jaunas ir sparčiai besivystantis. Dėl to jo stiprybės – veržlumas ir lankstumas. Tai daugumai fintech įmonių leido atlaikyti iššūkius, greitai sureaguoti į situaciją, atliepti į metų pabaigoje padidėjusį skaitmeninių paslaugų poreikį ir sėkmingai įveikti banguotus 2020-uosius“, – sakė G.Bačiulienė.
Atviroji bankininkystė ir skaitmeninės valiutos gali atverti daugiau galimybių
2020 m. prie Lietuvoje vystomo fintech sektoriaus prisijungė tokie nauji vardai kaip „Mambu“, „Demivold“, „DiPocket“, „Nikulipe“, „HeavyFinance“ ir kiti startuoliai.
Iš visų 230 Lietuvoje įsikūrusių startuolių 30 proc. užsiima mokėjimais, 20 proc. kuria finansams skirtą programinę įrangą, 13 proc. yra paskolų bendrovės, 9 proc. – skaitmeniniai bankai. Finansinė programinė įranga pernai augo daugiausiai, o mokėjimų sektoriaus dalis sumenko.
63 proc. Lietuvoje įsikūrusių fintech startuolių čia turi ir savo pagrindinius biurus, tiesa, 15 proc. iš jų yra užsienio kapitalo bendrovės. 13 proc. fintech startuolių centrinės būstinės įsikūrusios kitose ES šalyse, likę 24 proc. – ne ES reziduojančių šalių įmonių startuoliai.
Lietuva populiariausia tarp Jungtinės Karalystės įmonių, kurios startuoliai sudaro 11 proc. vietinės fintech bendruomenės, dar 8 proc. prideda Šiaurės šalių įmonės.
„Investuok Lietuvoje“ pristatytoje apklausoje respondentų taip pat buvo paprašyta įvardinti didžiausius iššūkius, kurie sektoriaus gali laukti šiais metais. Produktų kūrimo perspektyvos, tarptautinė plėtra bei tinkamų talentų pritraukimas buvo vieni dažniausiai paminėtų aspektų.
Kita vertus, rinkos žaidėjai šiais metais mato ir nemažai galimybių. Jų nuomone, toliau plečiama atviroji bankininkystė gali padėti pasiekti didesnes augimo apimtis. Momentiniai mokėjimai ir skaitmeninės valiutos taip pat įvardinti tarp veiksnių, kurių reikšmė 2021 m. gali didėti.
Fintech sektoriaus krizė beveik nepalietė
Duomenys rodo, kad fintech sektorius prieš Covid-19 pandemiją atsilaikė geriau nei kitos ūkio šakos. Institucijų teigimu, to priežastimi tapo palanki teisinė aplinka, Lietuvos banko lyderystė ir bendruomeniškumas.
Vienas esminių finansinių technologijų sektoriaus sėkmės faktorių buvo nuo antrojo praėjusių metų ketvirčio pabaigos išaugęs skaitmeninių projektų skaičius ir spartesnis sprendimų pritaikymas praktikoje. Itin didelę įtaką padarė didesni pardavimai internetu, kuriems aptarnauti reikėjo naujų produktų ir valdymo paslaugų.
Fintech įmonės padėjo valstybei paskirstyti ir teiktą paramą nuo pandemijos nukentėjusiam verslui. Pavyzdžiui, fintech sektoriaus sprendimai prisidėjo, kad smulkaus ir vidutinio verslo bendroves valstybės paskolos su garantija pasiektų greičiau.
Be to, karantino metu įvairiose srityse išryškėjo skaitmeninio vartotojų autorizavimo paslaugos poreikis. Fintech įmonių sukurti produktai bei paslaugos buvo pritaikyti ir sveikatos apsaugos srityje, pavyzdžiui, norint užsiregistruoti vizitui ar konsultacijai telefonu pas gydytoją, susisiekti su ligoninių darbuotojais.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigė, kad atsiradęs perteklinis likvidumas ir tinkama valstybės institucijų politika pernai leido sektoriui augti.
„ES šiuo klausimu yra vieninga ir fintech jos darbotvarkėje yra vienas iš prioritetų, papildantis Europos mokėjimų strategiją. Be to, Europos centrinis bankas aktyviai dirba prie skaitmeninio euro, jeigu mes nuspręstume jį kuriuo nors metu išleisti. Egzistuoja stiprus politinis spaudimas išleisti jį kuo greičiau, tačiau turėtume žiūrėti į tai atsargiai ir neskubėti“, – teigė jis.
Stipri ekosistema ir naujos partnerysčių galimybės
Pernai itin didelė dalis naujų partnerysčių įvyko tarp mokėjimų ir skolinimo bendrovių. Greiti pavedimai, informacijos apdorojimas, saugumas ir skaitmeninis identifikavimas paskatino fintech verslo atstovus sukurti kaip niekada anksčiau daug bendrų projektų.
Finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ vadovė Šarūnė Smalakytė teigia, kad po kelerių metų intensyvaus vystymosi, šiuo metu galima konstatuoti fintech sektoriaus brandą.
„Bendriems projektams fintech įmonės yra tiesiog užprogramuotos, o susidariusios aplinkybės jas tik paspartino. Pavyzdžiui, pernai centro „Rockit“ narys „Ondato“ sudarė daugiau kaip 6 partnerystes su kitomis įmonėmis. Tokiu būdu praėjusiais metais buvo sukurta daug daugiau ir įvairesnių aktualių produktų. Savo ruožtu, fintech rinka akivaizdžiai parodė, kad yra pasiruošusi bet kokiems iššūkiams ir atsiveriančioms galimybėms, kai yra svarbu sukurti kokybiškus produktus rekordiniais tempais“, – pasakojo Š.Smalakytė.
Vienu svarbiausių praėjusių metų proveržių taip pat tapo fintech verslų bendradarbiavimas su bankais. Tyrimas parodė, kad 2020-aisiais 70 proc. apklaustų finansinių technologijų įmonių užmezgė bent po vieną ar dvi partnerystes su bankais.
Tyrimo autoriai daro išvadą, kad praėjusiais metais Lietuvos fintech įmonės greitai prisitaikė prie COVID-19 diktuojamų sąlygų, ėmėsi lyderystės ir maksimaliai išnaudojo galimybes. Skaitmenizacijos procesas tapo dar aktualesnis, įgalinantis ateities partnerystes ir plėtrą, kuri turės teigiamos įtakos visai Lietuvos ekonomikai.
