„Pusė mūsų finansinės apyvartos susidaro iš užsieniečių“, – pasakojo privačios klinikos „Kardiolita“ generalinis direktorius Darius Jonutis. Užsieniečiai šioje privačioje klinikoje palieka apie 10 mln. Lt kasmet.
Ir kiekvienais metais tokių medicinos turistų padaugėja apie 15-20 proc. Tačiau Lietuva kol kas patraukli tik Rytų valstybėms, tuo metu vakariečiai į Lietuvą žiūri atsargiai ir nedaugelis susigundo lietuvių chirurgų paslaugomis.
Gydosi rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai
„Daugiausia pas mus važiuoja iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Yra pavienių pacientų iš Kazachstano, Azerbaidžano, Turkmėnistano“, – pasakojo D.Jonutis.
Tačiau laukti pacientų iš Vakarų – per anksti.
„Visos Lietuvos gydymo įstaigos dar turi šiek tiek pasitempti ir įsidiegti tarptautinius medicinos standartus, tada bus galima kreiptis ir į Vakarus“, – kalbėjo „Kardiolitos“ generalinis direktorius.
O pacientai iš buvusios Sovietų Sąjungos valstybių Vakarus atranda Lietuvoje. Palyginti su medicinos paslaugomis namuose, Lietuvoje sveikatos priežiūra jiems atrodo kokybiškesnė ir pigesnė. D.Jonučio teigimu, Lietuvoje medicina prilygsta Vokietijoje ar Izraelyje teikiamoms paslaugoms, tik kaina – 2,5–4 kartus mažesnė.
Be to, Lietuvoje sparčiai populiarėja ir nauja profesija – medicinos turistų palydovai. Jie pasirūpina pacientų atvykimu į Lietuvą, pasiima juos iš stoties ar oro uosto, dalyvauja konsultacijų ir gydymo metu.
Lietuva kaimyninių Rytų valstybių gyventojams patraukli ir tuo, kad čia, priešingai nei Vakaruose, nėra kalbos barjero.
Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Turizmo politikos skyriaus vedėjos Lauros Paulauskienės teigimu, artimas Rytams ir lietuvių mentalitetas.
„Mes Rytų rinkai esame žinomi, esame vakariečiai, europiečiai. Jie pasitiki mūsų paslaugų kokybe, mūsų specialistai moka puikiai rusų kalbą, mums pažįstamas jų mentalitetas. Šie faktoriai lemia, kad kol kas jiems yra patrauklios mūsų paslaugos“, – 15min.lt sakė L.Paulauskienė.
Jos teigimu, lietuviai teikia kokybiškas odontologijos paslaugas, gydo sąnarius, yra stiprūs širdies chirurgijos srityje.
Visgi vakariečiams lietuvių darbo metodai dar kelia abejonių.
Nesupranta korupcijos
„Turime įsidiegę tik tokius standartus, kurie netenkina vakariečių, – sakė L.Paulauskienė. – Tam reikia laiko, reikia investicijų, turi būti atitinkamas personalas. (...) Galų gale korupcija. Užsieniečiams ji yra visai nesuprantama. Susiduriame apskritai su Lietuvoje esančiomis sveikatos sistemos problemomis, kurios sprendžiamos jau 20 metų ir dar galo nematyti. Tai tikrai ilgalaikis procesas.“
Todėl, jos teigimu, dar 5–10 metų Lietuvos gydymo įstaigos orientuosis į Rytų rinką. Ambicingesniems planams reikia didesnių investicijų, standartų suvienodinimų, geresnės medicininės įrangos.
„Dabar į mus žiūrima (iš Vakarų – red.) kaip į postsovietines šalis ir mes turime parodyti, kad esame pažengę ir neatsiliekame, o kitą kartą lenkiama europinius standartus”, – sakė D.Jonutis ir pabrėžė, kad, neįsidiegus Vakaruose priimtinų standartų, į tą rinką žengti dar anksti.
Be to, Vakaruose Lietuva apskritai nėra žinoma kaip medicinos turizmo kryptis.
„Mūsų žinomumas, kad mes galime teikti kokybiškas paslaugas ir užsitikrinimas Vakarų rinkose yra labai menkas arba jo nėra išvis. Mes neturime įvaizdžio kaip medicinos turizmo šalis. Mes dar tik pradedame pozicionuoti ir kalbėti apie šitą turizmo rūšį“, – sakė L.Paulauskienė.
Medicinos įmonių, dirbančių su Vakarų rinka, Lietuvoje tėra vos viena kita.
Mėgstamas skandinavių
„Buvo užklausimų, ar atliekame lyties keitimo operacijas”, – 15min.lt pasakojo anesteziologas-reanimatologas Jonas Staikūnas, vadovaujantis Kauno klinikai „Grožio chirurgija“.
Konsultuoti jam dažniausiai tenka moteris. Daug tarp lytį pasikeisti norinčių moterų yra skandinavių, taip pat į Lietuvą estetinės operacijoms trumpam grįžta ir emigrantės. Apkritai pacientės moterys sudaro apie 80-90 proc. klientų.
Lengviausia, J.Staikūno teigimu, suvilioti skandinaves, o ne moteris iš Rytų, – puikiai anglų kalbą mokančios moterys į Lietuvą atvyksta dėl geresnio nei namuose kainos ir kokybės santykio.
Tuo metu klientų iš Rytų, priešingai nei kitose gydymo įstaigose, „Grožio chirurgijoje“ yra labai mažai.
„Iš Skandinavijos „Ryanair” puikiai skraido į Kauno oro uostą. Aišku, lietuvių emigrantams dar Londonas, Dublinas yra svarbūs reisai. Pacientams iš Rytų pirma kliūtis yra vizos, antra – transportas. Nėra išvystytas toks tinklas kaip iš Vakarų šalių”, – pasakojo J.Staikūnas.
Tačiau L.Paulauskienė patikina, kad dauguma medicininių turistų atkeliauja iš rytinių Lietuvos kaimynių. O tai, kad „Grožio chirurgiją” labiau pamėgę yra skandinavai, rodo tik tai, kad įmonė orientuojasi į kitą rinką.
