Šiandien Lietuvai vienu aktualiausių klausimų išlieka tinkamo gynybos
pramonės ir valstybės bendravimas. Kaip sako Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Gintaris Šatkus, šioje srityje verslas tikrai turi ką pasiūlyti, bet į jų mintis per dažnai numojama ranka.
Nėra strateginio požiūrio
G.Šatkus atviras. Lietuva jau skaičiuoja dvidešimt septintuosius nepriklausomybės metus, bet aiškaus modelio kaip galėtų bendrauti gynybos pramonėje dirbančios kompanijos ir valstybinis sektorius, vis dar nėra. “Jeigu taip jau tiesiai šviesiai, tai tenka atsakyti, kad kalbamasi nepakankamai. Mums šiandien labiausiai reikėtų išgryninti tą bendravimą. Lietuvoje visgi gynybos pramonės ir valstybės bendravimas vis dar yra gana naujas dalykas. Estai šiek tiek pas mus pralenkę. Jie apskritai šiek tiek pragmatiškesni, tad visai kitaip ir bendrauja. Iš trijų Baltijos respublikų jie pažengę toliausiai”, - teigė LGSPA direktorius.
Anot jo, viršūnėse kaip ir susitinkama, bendraujama pakankamai dažnai. Iš išorės atrodytų, kad viskas gerai. Net ir bendravimo sutartys pasirašytos. Regis, viskas gražu. Tačiau trūksta institucijų, kurios būtų kryptingai nukreiptos į gynybos technologijų vystymą. Kitaip tariant, reikia poreikių išgryninimo. Lietuvos pramonė, kuri dirba būtent šioje srityje galėtų pateikti savo idėjas, bet jos nelabai kam įdomios. Pavyzdžių kaip sistema galėtų veikti toli ieškoti nereikia.
“Estijoje yra įkurtas solidus Krašto apsaugos ministerijos skyrius, kuris kaip tik ir bendradarbiauja su vietine asociacija, kalbasi apie inovacijas, kurias būtų galima pritaikyti, planuojasi savo ateities pirkimus. Jie susirenka kiekvieną mėnesį ir žiūri, ką gali padaryti čia pat Estijoje, o ką reikėtų pirkti iš šalies. Tačiau prioritetas visada teikiamas vietinėms kompanijoms. Čia jau veikia visos šalies strateginis požiūris”, - sakė G.Šatkus.
Iš politikų jam net teko išgirsti pastebėjimų, kad vietinė pramonė tiesiog “krapštosi kažkur garažiukuose”. “Be abejo, ir tokių žmonių yra. Tačiau juk visi nuo to pradeda. Reikia suprasti, kad mokslas negali kažko daryti vien dėl paties darymo. Ypač gynybos srityje. Visų pirma turėtų būti padiktuojamas poreikis. Institucijos turėtų pateikti pageidavimą, ko joms reikėtų. Būtent tada iš pradžių mokslas pradeda išradinėjimo arba tobulinimo procesą, o po to jau prisijungia pramonininkai. Jeigu taip dirbant pavyksta išeiti ir į tarptautinius vandenis, tai jau visai gerai”, - kalbėjo pašnekovas.
Potencialo Lietuvos mokslininkai ir pramonė tikrai turi. Pavyzdžiui, lazerių gamintojai “Brolis Semiconductors”, kurie labai sėkmingai dirba šioje srityje pasauliniu mastu. “Tačiau jie iš esmės veikia savo iniciatyva. Jų produkciją perka NATO valstybės, o Lietuvoje jiems, kiek žinau, pavyko įsiūlyti vos vieną produktą, o ir tą patį tik Specialiųjų pajėgų dėka. Dabar juk jie kuria labai pažangias technologijas. Tokio nematomo žymeklio-taikiklio, kokį jie dabar sukūrė, dar niekur Europoje nėra”, - teigė G.Šilda.
Kartais belieka nusispjauti
Kaip mums tai bebūtų nemalonu, bet tiesa juk tokia, kad didžiausi technologiniai šuoliai padaryti būtent dėl karo. Kaip sako G.Šatkus iš pradžių žmonės daužė vieni kitus akmenimis, tada kažkas sugalvojo šį tą gudresnio – prisitvirtino kotą prie akmens. Tokiu keliu žmonija ir eina į priekį, ir pastaraisiais metais – dėl visiems gerai žinomų priežasčių – jaučiamas itin padidėjęs mokslininkų bei inžinierių dėmesys gynybos sričiai.
“Dabar iš tikrųjų jaučiamas didesnis susidomėjimas. Europoje garsiau kalbama apie būtinybę sugrįžti prie gynybos technologijų vystymo. Aišku, tai nulemia pasaulio įvykiai. Vyksta kova su terorizmu, reikia reaguoti ir į Rusijos veiksmus. Teko skaityti ir Danijos gynybos ministro gana stiprų pasisakymą apie mokslo ir gynybos institucijų bendradarbiavimo trūkumą. Jis konstatavo, kad šiems dalykams mes skiriame per mažai dėmesio. Tai reikėtų daryti gerokai aktyviau ir glaudžiau. Mokslas, valstybė ir pramonė turi dirbti kartu. Tokia yra pozicija”, - kalbėjo LGSPA direktorius.
To bendro darbo tikrai gali prireikti. Kartu su gynybos technologijomis tobulėja ir pačios grėsmės. “Juk net ir teroristai tobulėja. Į tai reikia atitinkamai ir adekvačiai reaguoti. Aš tikrai nesakau, kad lietuviai staiga turi pradėti gaminti tankus. Tačiau turime išnaudoti tai, ką mokame. Juk mūsų lazeristai nuo pat Sovietų sąjungos laikų yra vieni geriausių pasaulyje. Pažangių firmų pas mus tikrai netrūksta. Jų produkcija perka japonai, amerikiečiai. Taigi turime ką pasiūlyti. Kiek žinau, fizikai ne kartą bandė pradėti bendradarbiavimą ir su Lietuvos kariuomene, bet jie tarsi nematė tam reikalo. Beliko nusispjauti ir dirbti su tais, kurie yra suinteresuoti”, - sakė pašnekovas.
Būtent suinteresuotumo jam šiandien labiausiai ir norisi. Juk šiandien daugelis Lietuvos gynybos pramonės produkcijos iškeliauja iš Lietuvos, nors taip galėtų ir nebūti. “Iš principo taip ir yra. Šiandien tai, kas pas mus gaminama, paprastai yra eksportuojama. Aišku, čia labai sudėtinga problema. Negalime ir per daug smerkti Lietuvos kariuomenės. Tačiau faktas, kad dar yra kur pasitempti”, - teigė G.Šatkus
Gegužės 18-20 dienomis Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ bus surengtos trys parodos: „TransBaltica“, „Mechanika“ ir „Balttechnika“. Lankytojai čia galės apžiūrėti naujausius sunkvežimius, autobusus, sužinoti automobilių detalių rinkos ypatumus, palyginti paslaugų ir produktų kokybę bei kainas.
