Žiūrėkite

Tado Sedekerskio komentaras prieš rungtynes su Kauno „Žalgiriu“Tado Sedekerskio komentaras prieš rungtynes su Kauno „Žalgiriu“

Gyvybės mokslų centrų pasiūla verslui: nuo molekulinės analizės iki kremo gyvūnų žaizdoms gydyti

Lietuvos gyvybės mokslų atviros prieigos centrai – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamo „Open R&D Lietuva“ tinklo dalis, kuri orientuota į biotechnologinių tyrimų sritį. Net ir genialiausi išradimai bei tyrimai be verslo pagalbos gali niekada neišvysti dienos šviesos, o inovatyviausių technologijų ir sprendimų neatrandantis verslas taip pat pasmerktas žlugti. Taigi Lietuvos gyvybės mokslų atviros prieigos centrų tikslas ir yra sutelkti mokslą ir verslą bendrai pažangai ir nemažiau svarbu – naujausius biotechnologinius atradimus pateikti visuomenei.
Atviras Lietuvos mokslo ir inovacijų tinklas „Open R&D Lietuva“
Atviras Lietuvos mokslo ir inovacijų tinklas „Open R&D Lietuva“ / MITA nuotr.

Tyrimų įvairovė

„Mūsų šalies gyvybės mokslų srities pramonė kasmet auga 20 procentų, o sukurti produktai eksportuojami į daugiau kaip 70 pasaulio šalių“, – pasakojo MITA direktorius Arūnas Karlonas.

Lietuvoje į biotechnologinių tyrimų sritį orientuojasi net keli atviros prieigos centrai: Vilniaus universiteto Jungtinis gyvybės mokslų centras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninės kilmės žaliavų kokybės atviros prieigos centras ir Naujausių farmacijos bei sveikatos technologijų centras bei Jungtinis inovatyvios medicinos centras.

Šiuose centruose dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai,

sutelkta moderni infrastruktūra, įranga, teikiamos kokybiškos ir verslo poreikius atitinkančios paslaugos: nuo molekulinės analizės iki kremo gyvūnų žaizdoms gydyti.

„Mūsų šalies gyvybės mokslų srities pramonė kasmet auga 20 procentų, o sukurti produktai eksportuojami į daugiau kaip 70 pasaulio šalių“,– pasakojo MITA direktorius Arūnas Karlonas.

Patrauklūs pasauliui

Kalbėdamas apie verslininkų susidomėjimą bendradarbiauti Jungtinio gyvybės mokslų centro koordinatorius Rokas Abraitis neslėpė, kad daugiau iniciatyvų sulaukiama iš užsienio įmonių, nors lietuviai taip pat nesnaudžia: „Daugiausiai dėmesio tiek dėl bendradarbiavimo (pvz., bendrų projektų vykdymo, bendrų rezultatų publikavimo), tiek dėl užsakymų mūsų atliekamiems tyrimams (pvz., baltymų savybių tyrimams) ar gaunamai produkcijai (pvz., sukurtų ir išgrynintų baltymų) sulaukiame iš užsienio verslininkų.“

Tarptautinio populiarumo bei pripažinimo sulaukia ir LSMU Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninės kilmės žaliavų kokybės atviros prieigos centras darbo vaisiai – kremas „Karbaseptas“, skirtas gydyti žaizdoms ir sumušimams. Šis gaminys už savo efektyvumą ir inovatyvumą tarptautinėje veterinarijos parodoje Lenkijoje yra apdovanotas aukso medaliu.

Iš viso LSMU Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninės kilmės žaliavų kokybės atviros prieigos centre sukurta daugiau nei 15 naujų veterinarinių preparatų, kurie naudojami sergantiems gyvūnams gydyti bei ligų profilaktikai ne tik Lietuvoje, bet ir dar 14 Europos šalių. „Už šį darbą buvome įvertinti Lietuvos mokslo premija, tačiau neketiname sustoti ir norime toliau bendradarbiauti su verslu taikant savo žinias bei tyrimus“, – kalbėjo atviros prieigos centro koordinatorius Albinas Brancevičius.

Jungtinis inovatyvios medicinos centras Lietuvos ir užsienio verslo įmonės teikia daugiau nei 40 aukštos kokybės biofarmacijos, biomodelių ir ikiklinikinių paslaugų.

„Galime pasigirti ir pažangiausiais kamieninių ląstelių tyrimais, kuriant regeneracinės medicinos praktikoje taikomus produktus. Pavyzdžiui, dalyvavome kuriant kamieninių ląstelių preparatą osteoartrito gydymui. Todėl partneriais mus renkasi žymiausi pasaulio mokslo centrai, pavyzdžiui, Prancūzijos sveikatos ir mokslinių tyrimų institutas (INSERM), Karolinskos universitetas (Švedija)“, siekiame ir tolesnės bendradarbiavimo su mokslo ir verslo institucijomis plėtros – tikino atviros prieigos centro koordinatorė Aistė Litvinaitė.

LSMU Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro koordinatorė Ieva Imbrasaitė neabejojo Lietuvos gyvybės mokslų centruose vykdomų tyrimų ir paslaugų paklausa ir patrauklumu verslui.

Svarbiausia, anot jos, tobulinti sveikatos technologijas ir pateikti jas visuomenei: „Šiuo metu centro mokslininkai vykdo keletą labai reikšmingų mokslinių tyrimų projektų, susijusių su pažangiu ligų gydymu. Mokslininkų atliekami tiriamieji darbai su kamieninėmis ląstelėmis atstatant pažeistus inkstų, sąnarių audinius ateityje turės didelę įtaką užtikrinant pacientų gerovę. Ypač reikšmingas mokslinis projektas vykdomas kartu su Kolumbijos universiteto bei kitais Lietuvos mokslinių tyrimų institucijų partneriais, kuriant biologinį kardiostimuliatorių.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos