15min lygino pagrindinių maisto produktų prekių kainas Vilniuje ir Taline esančiose „Rimi“ ir „Maxima“ parduotuvėse. Šie prekybos tinklai pasirinkti, kadangi jie yra įsikūrę ir daug prekybos vietų turi tiek Lietuvoje, tiek Estijoje.
Į 15min sudarytą pagrindinių maisto produktų krepšelį buvo įtraukta kilogramas duonos, litras pieno, 10 kiaušinių, po kilogramą bulvių ir pomidorų, kilogramas miltų, kilogramas dešrelių ir kilogramas makaronų.
Kiekvienos kategorijos pigiausių prekių buvo ieškoma Vilniaus ir Talino prekybos tinkluose „Maxima“ ir „Rimi“. Pasirinktos „Maxima“ parduotuvė Žalgirio gatvėje ir „Rimi“ parduotuvė prekybos centre „Panorama“. Akcijos nebuvo vertintos – į skaičiavimus įtrauktos kainos iki atpiginimo.
Panašus palyginimas buvo atliktas ir praėjusių metų vasarą. Šį straipsnį rasite čia.
Pakartotinis palyginimas parodė, kad situacija iš esmės nepasikeitė. Užsukę į Vilniuje esančią „Rimi“ parduotuvę galite tikėtis už pigiausių maisto produktų krepšelį sumokėti maždaug 16 proc. pigiau negu „Rimi“ parduotuvėje Taline, o užsukę į Vilniuje esančią „Maximą“ už pigiausių maisto produktų krepšelį sumokėsite 7,5 proc. mažiau negu Estijoje.
Lietuvoje per metus pigiausių prekių krepšelis „Rimi“ parduotuvėje pabrango maždaug 2 proc., „Maximoje“ – maždaug 5 proc. Taline pigiausių prekių krepšelis ir „Rimi“, ir „Maxima“ parduotuvėse pabrango maždaug 5 proc.
Verta pažymėti, kad Lietuvoje nuo praėjusių metų liepos, kai buvo atliktas tyrimas, minimalus atlyginimas nesikeitė ir liko 380 eurų, tuo tarpu Estijoje jis 9 proc. paaugo – nuo 430 iki 470 eurų.
Pigiausios juodos duonos kilogramas Vilniuje esančiose „Rimi“ ir „Maxima“ parduotuvėse kainuoja vienodai: po 44 ct. Estijoje ši prekė dvigubai brangesnė – jos kilogramo kaina atitinkamose parduotuvėse Taline siekia 98 ct ir 92 ct.
Lyginant su praėjusiais metais, pigiausios duonos kaina nežymiai sumažėjo: tuomet Vilniaus „Rimi“ kilogramas kainavo 50 ct, o „Maxima“ – 49 ct.
Litras pigiausio pieno Vilniaus „Rimi“ kainuoja 49 ct, „Maximoje“ – 35 ct. Estijos „Rimi“ litras pigiausio pieno kainuoja 75 ct, o „Maximoje“ – 48 ct.
Prieš metus litras pigiausio pieno ir Vilniaus „Maximoje“, ir „Rimi“ kainavo po 56 ct. Taigi, pigiausio pieno kaina abiejose parduotuvėse sumažėjo, „Maximoje“ – daugiau negu trečdaliu.
Estijoje kiaušiniai pigesni. 10 kiaušinių Vilniaus „Maximoje“ ir „Rimi“ kainuoja po 99 ct. Talino „Rimi“ 10 pigiausių kiaušinių kainuoja 85 ct, „Maximoje“ – 84 ct.
Per metus Lietuvoje kiaušinių kaina nežymiai išaugo: pernai ir „Maximoje“ ir „Rimi“ pigiausi kiaušiniai kainavo po 89 ct.
Pigiausios bulvės Vilniaus „Rimi“ kainuoja 45 ct už kilogramą, „Maximoje“ gerokai daugiau – net 79 ct. Talino „Rimi“ kilogramas pigiausių bulvių kainuoja 39 ct, o „Maximoje“ – 38 ct.
Pernai pigiausių bulvių kilogramas Vilniaus „Rimi“ kainavo 39 ct, „Maximoje“ – 33 ct.
Kilogramas pomidorų Estijoje irgi kainuoja šiek tiek mažiau negu Lietuvoje. Estijos „Rimi“ šios daržovės kilogramas kainuoja 1,09 Eur, Estijos „Maximoje“ – 90 ct. Tuo tarpu Lietuvoje tiek „Maximoje“, tiek „Rimi“ šios daržovės kilogramas kainuoja 1,15 Eur.
Vilniaus „Rimi“ pomidorai kainuoja mažiau negu prieš metus: tuomet jie kainavo 1,45 Eur už kilogramą. „Maximos“ pomidorų kaina pernai vertinta nebuvo.
Kilogramas miltų Vilniaus „Maximoje“ kainuoja 43 ct, o Vilniaus „Rimi“ – 50 ct. Per metus šios prekės kaina absoliučiai nepasikeitė: pernai irgi buvo atitinkamai 43 ct ir 50 ct.
Estijoje kainų skirtumas tarp pigiausių miltų yra didesnis: kilogramas pigiausių miltų Talino „Maximoje“ kainuoja vos 32 ct, o „Rimi“ – 63 ct. Panaši situacija buvo ir pernai.
Dešrelės gana pastebimai pigesnės Lietuvoje. Kilogramas pigiausių dešrelių „Maximos“ parduotuvėje Vilniuje kainuoja 1,34 Eur, o „Rimi“ jį galima nusipirkti už 1,89 Eur. Tuo tarpu Talino „Maximoje“ kilogramas pigiausių dešrelių kainuoja 2,24 Eur, o „Rimi“ – net 2,68 Eur.
Pernai kilogramą pigiausių dešrelių „Maximos“ parduotuvėje Vilniuje buvo galima nusipirkti už 1,40 Eur, o „Rimi“ – už 1,35 Eur.
Užtat makaronai pigesni Estijoje. Kilogramą pigiausių makaronų „Rimi“ Vilniuje galima nusipirkti už 65 ct, „Maximoje“ – už 58 ct: lyginant su pernai metais, kaina išliko visiškai tokia pati. Talino „Rimi“ ir „Maximoje“ kilogramas pigiausių makaronų kainuoja tiek pat – po 44 ct.
Sudėjus visų išvardintų prekių kainas gausime, kad Vilniaus „Rimi“ pigiausių prekių krepšelis kainuoja 6,56 Eur, o Vilniaus „Maximoje“ – 6,07 Eur. Tai reiškia, kad pigiausios prekės „Rimi“ yra maždaug 8 proc. – brangesnės negu „Maximoje“. Tačiau šį skirtumą iš esmės apima pigiausių dešrelių kainos skirtumas: jas išėmus iš skaičiavimo, gausime, kad „Rimi“ ir „Maximoje“ beveik visos pigiausios prekės kainuoja panašiai.
Pernai liepą „Rimi“ pigiausių prekių krepšelis kainavo 6,43 Eur, taigi, pigiausių prekių kainos Lietuvos „Rimi“ per metus išaugo maždaug 2 proc.
„Maximoje“ pigiausių prekių krepšelis (neskaičiuojant pomidorų) kainavo 4,68 Eur, šiemet kainuoja 4,92 Eur. Taigi, pigiausių prekių kainos „Maximose“ išaugo maždaug 5 proc.
Analogiško Talino „Rimi“ pigiausių maisto produktų krepšelio kaina siekia 7,82 Eur, o Talino „Maximos“ – 6,53 Eur. Tai reiškia, kad Lietuvos „Rimi" parduotuvėse pigiausios maisto prekės yra maždaug šeštadaliu (16,1 proc.) pigesnės negu Talino „Rimi“, o „Maxima“ parduotuvėse – 7 proc. pigesnės negu Talino „Maximose“.
Praėjusiais metais komentuodamas tyrimo rezultatus banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad maži kainų skirtumai jo nestebina.
„Nepriklausomai nuo gyventojų gaunamų pajamų, tam tikros prekės turėtų kainuoti kone identiškai visose šalyse ar bent jau tose ES šalyse, kur turime bendrą valiutą.
Nepriklausomai nuo gyventojų gaunamų pajamų, tam tikros prekės turėtų kainuoti kone identiškai visose šalyse ar bent jau tose ES šalyse, kur turime bendrą valiutą.
Ypač tos prekės, kurios yra gaminamos centralizuotai ir tiekimo grandinė yra ganėtinai centralizuota. (…) Maisto prekių kainos, be abejo, šiek tiek skiriasi, bet tuos skirtumus didžia dalimi lemia konkurencijos lygis ir prekybos centrų kainodaros sprendimai atskirose valstybėse. Gali būti, kad vienoje valstybėje tas pats prekybos tinklas tikslingai laiko vieno ar kito produkto kainą žemą“, – sakė Ž.Mauricas.
Kainų skirtumus skirtingų šalių prekybos centruose, ekonomisto teigimu, lemia ir nevienoda tiekėjų galia. Pasak jo, Lietuvoje vieno produkto tiekėjų gali būti labai daug, o konkurencija – didelė, tuo tarpu Estijoje to paties produkto tiekėjų gali būti mažiau. Tai lemtų ir didesnę produkto kainą Estijoje.
„Tarkime, duonos rinkoje Lietuvoje yra labai didelė konkurencija, daug gamintojų. Tie gamintojai pešasi dėl tų pačių galutinių pardavėjų. Ir matome, kad kaina mažesnė. Estijoje, panašu, kad konkurencija yra mažesnė, rinka sukoncentruota labiau vienose rankose, ir kaina yra didesnė. Bet tai nėra susiję nei su gyventojų pajamomis, nei su prekybos centrų grąža. Antkainis greičiausiai yra labai panašus tiek Estijoje, tiek Lietuvoje“, – teigė Ž.Mauricas.
