„Barclays“ darbuotojų kitimo kreivė rodo, kad daugiausia žmonių (1348) įmonėje dirbo 2015 m. kovą, o vėliau prasidėjo lėtas personalo tirpimo laikotarpis ir dabar bendrovėje jau pluša 200 darbuotojų mažiau.
Moka solidžius atlyginimus
Be to, „Barclays“ operacijų centras Lietuvoje nebuvo ta programavimo sektoriuje (62 kodas NACE veiklų klasifikatoriuje) veikianti stambesnė įmonė, kuri Lietuvoje IT profesionalams mokėjo didžiausius atlyginimus.
Pagal vidutinių bruto atlyginimų, mokėtų per 2018 m. tris mėnesius, medianą „Barclays“ teužėmė 29 vietą (2287,4 Eur). Dosniausia savo darbuotojams buvo „Uber Lithuania Software and Development“ (1 vieta, 4857,34 Eur), „Fair Isaac Lithuania“ (2 vieta, 4021,78 Eur) ir „Ubiquiti Networks Europe“ (3 vieta, 3894,53 Eur).
Daugiau nei „Barclays“ taip pat mokėjo užsienio kapitalo įmonės: „IBM Lietuva“ (8 vieta, 3070,76 Eur), Wix.com (9 vieta, 3039,49 Eur), „NFQ Technologies“ (16 vieta, 2582,48 Eur), mažiau – „Callcredit Operations“ (85 vieta, 1588,31 Eur), „CSC Baltic“ (47 vieta, 2014,38 Eur).
Pakėlė algas dar labiau
„Informacinių technologijų specialistų ir finansų sektoriaus profesionalų atlyginimai senokai kėlė pavydą mažiau uždirbantiems kitų Lietuvos ūkio šakų atstovams, – sako informaciją apie įmones renkančios ir analizuojančios UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – o pastaruoju metu į rinką plūstelėję užsienio investuotojai, stengdamiesi pritraukti profesionalus, reikalingus steigiamiems paslaugų centrams, fintech startuoliams ar kitokioms įmonėms, IT specialistų algas sukėlė dar labiau.“
Ekspertai pastebi nematantys ryšio tarp didelių algų ir kompanijų apyvartų. Pavyzdžiui, rekordines algas mokėjusi „Uber Lithuania Software and Development“ 2016 m. deklaravo tik kiek mažesnę nei 3 mln. eurų apyvartą, o trečią vietą pagal dosnumą darbuotojams užėmusi „Ubiquiti Networks Europe“ tais pat metais turėjo 2,4 mln. eurų pajamų.
21 mln. eurų apyvartą pasiekusi „CSC Baltic“ pagal vidutinį atlyginimą tebuvo 47 vietoje, o 20 mln. pajamų deklaravusi „Adform Lietuva“ savo darbuotojui mokėjo vidutiniškai 2208 eurų.“
Vilnius smarkiai atsilieka pagal darbuotojų skaičių
„Infobalt“ atstovai yra suskaičiavę, kad rinkos žaidėjams nepavyksta surasti bent 23 proc. reikalingų programavimo profesionalų. Vilnius gerokai atsilieka pagal IT paslaugų centrų darbuotojų skaičių nuo kitų Rytų ir Vidurio Europos miestų. Pavyzdžiui, tūkstančiui gyventojų Vilniuje tokių specialistų tenka 19, o Krokuvoje – 66,1. Ką jau kalbėti apie Kauną su 5,2 specialisto tūkstančiui gyventojų.
„Mes su Vilniumi lenkiame tik Rygą, tad matau daug erdvės plėstis paslaugų centrams“, – 15min sakė NT plėtros bendrovės „Citus“ vadovas Mindaugas Vanagas. „Barclays“ buvo pirmasis, sukūręs šią rinką Lietuvoje. Tačiau gali būti vienas pirmųjų, palikusių Lietuvą. Tiesa, paslaugų centrą Vilniuje uždarė ir pasaulinė draudimo kompanija AIG.
„Paslaugų centrai gali nesiplėsti nebent dėl to, kad neras pakankamai darbuotojų, nes Vilniuje ir Kaune dar yra daug erdvės plėtrai, statomi nauji biurai, jie greitai rezervuojami“, – aiškino „Citus“ vadovas M.Vanagas.
Smarkiai didino darbuotojų skaičių
Statistika rodo, kad paslaugų centruose iš tiesų galėtų dirbti dar daugiau žmonių, bet rinka beveik išsemta. Iš viso šio sektoriaus milžinėse gegužės pradžioje darbavosi per 6,2 tūkst. dirbančiųjų. Nuo 2017 m. pradžios labiausiai savo personalą pagausino UAB „360 IT“ (nuo 67 iki 226), „Revel Systems“ (nuo 94 iki 147) ir „Devbridge LT“ (nuo 174 iki 269). Dar daugiau augo mažesnės programavimo įmonės, dabar turinčios nuo 20 iki 99 darbuotojų. Čia dirbančiųjų pagausėjo 13 proc. – daugiau nei iki 4,7 tūkst.
„Rasti darbuotojų bus didžiausias iššūkis, nes kiekvienas darbdavys kovos dėl darbuotojų“, – pastebėjo M.Vanagas. Be to, auga ir lietuviško kapitalo įmonės, teikiančios IT paslaugas.
Beje, nedidelės IT paslaugų bendrovės atlyginimus augino kiek daugiau, matyt, todėl, kad taptų bent šiek tiek patrauklesnės darbo jėgos rinkoje. Iš viso kompiuterių programavimo, konsultacine ir susijusia veikla užsiimančių ir balandį bent vieną darbuotoją turėjusių įmonių Lietuvoje registruota per 1,7 tūkst.
Staigiai persikelti – nesudėtinga
„Barclays“ ir AIG pavyzdžiai parodė, kad greitai iškelti paslaugų centrą iš Lietuvos yra nesudėtinga. Tiesa, „Barclays“ vadovai teigia galutinio sprendimo dar nepriėmę.
„Šiuolaikinės technologijos patogios tuo, kad dirbti galima iš bet kurios pasaulio vietos, – sako S.Žilinskas, – tačiau tuo jos nepalankios valstybėms, siekiančioms pritraukti užsienio investicijų. Jei ateina gamybininkas, jis turi pastatyti gamyklą, sukurti reikiamą infrastruktūrą. Viso to greitai nepasiimsi ir neperkelsi, jei investavimo šalyje sąlygos verslui pablogėjo arba darbuotojai pabrango. Jei ateina šiuolaikinių technologijų verslas, jo niekas nepririša prie vietos. Biuras, telefonai, ryšio linijos, baldai, netgi biuro technika – paprastai viskas yra nuomojama. Tad pakitus verslo aplinkai ar įmonės strategijai persikelti kitur visai nesudėtinga.“
„Citus“ vadovas minėjo atvejį, kai AIG, iškėlęs veiklą iš Lietuvos, darbuotojams išmokėjo solidžias išeitines kompensacijas. Beveik 300 darbuotojų greitai rado darbą kituose paslaugų centruose, o dalis jų kompensaciją panaudojo pradiniam būsto pirkimo įnašui padengti.
