Lietuviškų IT startuolių sėkmė leidžia džiaugtis vėl populiarėjančia IT specialisto profesija, o kartu ir augančiu Lietuvos konkurencingumu, tačiau, tai, kad nekuriami nauji, sudėtingesni produktai, pasak KTU Informatikos fakulteto mokslo prodekano prof. Dr. Roberto Damaševičiaus, kelia ir grėsmę: „Pirmiausia ieškoma komercinės naudos, tačiau nepelnytai užmirštami fundamentiniai IT tyrimai: nors auga IT studijas pasirenkančių moksleivių skaičius, šios krypties doktorantūroje konkursai mažėja ir stojamieji balai krenta, − pasakoja R. Damaševičius. – Be fundamentinių tyrimų nebus naujų idėjų, technologinių proveržių. Turime didžiulį potencialą, tačiau jis dažnai nukreipiamas trumpalaikiams komerciniams tikslams siekti, o ne naujoms technologijoms kurti.“
Technologijų pažanga tarp mokslo ir verslo
Pasak R. Damaševičiaus, pagrindinės informatikos mokslo tendencijos šiuo metu apima debesų kompiuterijos technologijų vystymą, ypač orientuojantis į mobiliuosius įrenginius kaip debesų kompiuterijos paslaugų platformą, daiktų internetą, apjungsiantį visus įrenginius į globalų tinklą ir leisiantis įrenginiams keistis informacija; didelės apimties skaičiavimus verslo ir sveikatos apsaugos duomenims valdyti ir organizuoti; 3D spausdinimo technologijas bei išmaniųjų sistemų, įskaitant dirbtinio intelekto metodus, robotiką ir smegenų kompiuteriją, kūrimą.
Tačiau asociacijos INFOBALT Inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis pastebi, kad mažoje rinkoje didelio masto technologijas vystyti sudėtinga: „IT verslas siekia esamoms technologijoms rasti naujų pritaikymo būdų, jas patobulinti. Šioje srityje lietuviai atrodo tikrai neblogai, tačiau nedidelė įmonė be centrų ir mokslininkų nėra pajėgi kurti kokybiškai naujų technologijų.“
Būtent šią problemą siekia išspręsti „Horizontas 2020“ – didžiausia ES mokslinių tyrimų ir inovacijų paramos programa. Ypatingas dėmesys programoje skiriamas mažų ir vidutinių įmonių rėmimui bei mokslo ir verslo bendradarbiavimui.
ES parama bendradarbiavimui
Tokio bendradarbiavimo pavyzdžių buvo ir „Horizontas 2020“ pirmtakės „7BP“ metu. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikianti „No Magic Europe“ dalyvavo „7BP“ projekte „CHOReOS“. Prancūzijos komunikacijų grupės „Thales“ koordinuojamame projekte dalyvavo 16 kompanijų bei universitetų iš 6 Europos šalių ir Brazilijos. Visi jie naudojo „No Magic Europe“ kuriamus modeliavimo sprendimus, o dalyvavimas projekte buvo naudingas ne tik technologijų, bet ir verslo prasme – randant partnerių.
Programą administruojančios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus Arūno Karlono teigimu, „Horizontas 2020“ žymiai palankesnis mažoms ir vidutinėms įmonėms nei ankstesnė „7BP“: „Naujoji programa gali pasiūlyti arčiau rinkos esančių projektų finansavimo schemas, − pasakoja A. Karlonas. − Čia mažiau administracinės naštos ir daugiau galimybių laisvai kurti naujus produktus. Tiesa, konkurencija taip pat nemaža, nes norima atrinkti ir remti geriausius projektus.“
Reikia ieškoti kontaktų
Pasak R. Damaševičiaus, pirmojo „Horizonto 2020“ kvietimo metu Lietuvos IT sektorius pasirodė kukliai: „Pirmiesiems programos kvietimams pateikta virš 8000 paraiškų, iš jų daugiau kaip 2500 pateiktos IRT srityje. Daugiausiai – išmaniųjų sistemų, debesų kompiuterijos, robotikos kryptyse. Pusė visų pareiškėjų yra IT įmonės, iš jų daugiau nei pusė – mažos ir vidutinės įmonės. Mažųjų ir vidutinių įmonių priemonėje Lietuva pagal paraiškas pateikusių šalių skaičių yra 26-oje vietoje, o pagal finansuojamų paraiškų skaičių - 20-oje vietoje, tačiau pagal sėkmės rodiklį esame 9 vietoje. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis – Lietuvos dalyviai pateikė135 paraiškas, Estijos - 201, o latviai − 97 paraiškas. 11,1 proc. paraiškų, kuriose dalyvauja Lietuvos dalyviai buvo pripažintos finansuotinomis, o Estijos rodiklis − 12,9 proc., Latvijos − 18,6 proc. Tai rodo ne žemą pareiškėjų lygį, o tai, kad mes vis dar nesugebame sukontaktuoti su Europos mokslo lyderiais, rengiančiais sėkmingas paraiškas.“
Pasak A. Plečkaičio, šiuo metu būtent kontaktų paieškoms pats tinkamiausias laikas: „Žinia, kurią perduodame savo nariams, aiški – jei užsiimate tyrimais ir kuriate sudėtingesnius produktus, ruoškitės jau dabar, nes pasibaigus struktūrinei paramai, žaidimo taisyklės keisis. Rekomenduojame mėginti kontaktuoti, ieškoti partnerių, jungtis į Europos lygmeniu finansuojamus IT projektus. Įsitvirtinti kaip patikimam europinio lygio konsorciumų nariui reikia laiko, tačiau tam Lietuvoje egzistuoja palanki aplinka, pavyzdžiui, MITA dirba žmonės, puikiai išmanantys šios programos niuansus, yra ankstesnėse programose dalyvavusių įmonių ir universitetų, kurios gali pasidalinti patirtimi. Taip pat, labai rekomenduoju pirmiausia įkalbėti bent vieną savo darbuotoją užsiregistruoti kaip Europos Komisijos ekspertą vertinti paraiškas savo veiklos srities kvietimuose. Tuomet tampa aiškiau, kokio lygio paraiškų tikisi EK ir kaip tokias paraiškas parengti.“
Parengta bendradarbiaujant su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
