„Jauni žmonės tik bepradedantys savo darbinę karjerą, dažnai sutinka dirbti už minimalų atlygį siekdami tobulinti savo profesines kompetencijas, įgyti darbinės patirties. Viena vertus, MMA didinimas iki 1000 litų gali atrodyti patrauklus sprendimas siekiant gerinti mažiausias pajamas gaunančiųjų situaciją, tačiau už to slypi rimta grėsmė. Labiausiai tikėtinas scenarijus – jauni žmonės bus atleidžiami iš darbo arba trumpinamos darbo valandos, mažinami etatai“, – nuogąstauja L.Senkutė.
Pasak jos, jauni, dar neturintys ar turintys menką darbinę patirtį jauni žmonės darbo rinkoje yra itin jautrūs tokiems pokyčiams. Įmonės, susidūrusios su sunkumais ir priverstos mažinti etatus, žvilgsnį dažniausiai nukreipia į jaunuosius darbuotojus.
LiJOT prezidentės teigimu, prieš pusmetį atkreipus dėmesį į jaunimo nedarbo problemą, buvo suskubta kurti ir įgyvendinti įvairias priemones situacijai gerinti, tačiau dabar ir vėl gresia problemos pagilėjimas. „Statistika rodo, kad net virš 90 procentų jaunų 20 – 29 metų žmonių pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis. Reiškia netekę darbo, šie žmonės liktų ir be pagrindinio pajamų šaltinio, tad kyla natūralus klausimas – ar tikrai MMA didinimas gerins, o ne blogins situaciją ypatingai jauniems žmonėms?“ – klausia L.Senkutė.
Pasak jaunimo organizacijų tarybos vadovės, didinant MMA itin svarbu paraleliai galvoti ir apie priemones, kurios didinant MMA, nepakenktų jaunimui. „MMA didinimas padidins ir įmonių išlaidas, todėl viena iš galimybių yra laikino šių išlaidų kompensavimo mechanizmo sukūrimas. Norisi tikėti, kad jau pavasarį neteks grįžti prie tokios situacijos, kokią turėjome dar šiais metais“, – viliasi L.Senkutė.
