Kai turtingiausias Lietuvos gyventojas Nerijus Numavičius prieš 12 metų savo įmonių valdymą iškėlė į Nyderlandus, daug kas tai palaikė verslo magnato bėgimu nuo didesnių mokesčių. Vėliau jis paaiškino tai darantis dėl finansinio saugumo.
Lietuvoje staiga kilo idėja apmokestinti akcijų pardavimą, kai jos įsigyjamos kitomis akcijomis. Olandijoje tokių staigmenų nebūna, – sakė D.Dominienė.
Nors per 12 metų situacija mokesčių srityje keitėsi, tačiau stambieji investuotojai ir toliau renkasi Nyderlandus. Vienas naujausių pavyzdžių – Gediminas Žiemelis, kuris Nyderlanduose pernai įregistravo farmacijos holdingą „Pharnasanta Group“, sujungsiantį visas turimas farmacijos bendroves įvairiose šalyse.
VMI pripažįsta, kad darbo jai daugėja, nes kartais tenka įrodinėti apsimestinius sandorius. Statistikos departamento duomenimis, daugiausia investuota Liuksemburge (konfidencialūs duomenys) ir Olandijoje (422 mln. eurų). Tai – 2017 m. I ketvirčio duomenys.
Nori apsaugos investicijoms
Holdingą G.Žiemelis galėjo įkurti ir Lietuvoje, kur veikia „Avia Solutions Group“. „Svarbiausia priežastis, kodėl Olandija – tai investicijų apsauga“, – 15min sako G.Žiemelis. Tą patį kartojo ir N.Numavičiaus šeimos biuro „Talka“ partnerysčių vystymo vadovė Diana Dominienė.
„Iš tiesų Lietuvos mokestinė bazė yra geresnė nei Nyderlandų. Pavyzdžiui, ten pasyvios veiklos įmonių akcijų akcijų pardavimui lengvatos netaikomos, priešingai nei Lietuvoje", – 15min teigė D.Dominienė. Nyderlanduose registruota 30 proc. N.Numavičiaus turto.
Nyderlanduose registruotas holdingas per kitas įmones kontroliuoja Latvijos bei Estijos „Maximas“, taip pat Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropolius“. N.Numavičiaus šeimos biuro „Talka“ atstovė D.Dominienė ilgai įrodinėja, kad valdymas į Nyderlandus yra iškeltas ne dėl palankesnių mokesčių.
„Galiu tvirtai pareikšti, kad Lietuva turi netgi paprastesnę apmokestinimo tvarką. Daug kainuoja olandiškas auditas, advokatų paslaugos. Ten perkelti turto valdymą yra iš tiesų labai brangu“, – tikino D.Dominienė. Tačiau visa tai atperka stabilumas, sako ji.
„Lietuvoje staiga kilo idėja apmokestinti akcijų pardavimą, kai jos įsigyjamos apmokant ne pinigais. Olandijoje tokių staigmenų nebūna. Per visus tuos metus, kai kontroliuojantis verslas yra iškeltas į Nyderlandus, ten niekas nesikeitė“, – tikino D.Dominienė. Tiesa, atsirado tam tikrų naujovių iš Briuselio, tačiau jos privalomos visoms ES šalims, taip pat ir Lietuvai.
„Vokiečių, prancūzų mokesčių mokėtojams Nyderlandai gali atrodyti itin patraukliai, palyginus su jų nacionaline mokestine aplinka. Lietuvoje situacija yra kita“, – teigia D.Dominienė.
Nepaisant to, Lietuvos verslininkai sulaukia klausimų ir iš Nyderlandų mokesčių inspekcijos, tačiau esą nekyla jokių problemų dėl interpretavimo. „Olandijos mokesčių inspektoriams reikia įrodyti, kad tu esi kaltas, o Lietuvos VMI tu pats turi įrodyti, kad nesi kaltas. Toks štai skirtumas“, – palygino N.Numavičiaus atstovė.
Sako, kad mokesčiai palankūs ir čia
Farmacijos įmonių kontroliuojantį holdingą Nyderlanduose sukūręs G.Žiemelis pastebi, kad yra klaidinga manyti, jog lietuviai holdingus Nyderlanduose kuria norėdami išvengti mokesčių. Verslininkas ir investuotojas, panašiai kaip ir N.Numavičiaus atstovai, žarstė komplimentus Lietuvos mokesčių sistemai.
„Pagal Lietuvos įstatymus kapitalo prieaugio mokesčiai juridiniams asmenims ir taip yra palankūs – išlaikius akcijas daugiau nei dvejus metus ir pardavus jas su pelnu, pelnas neapmokestinamas“, – 15min sakė G.Žiemelis.
Tačiau yra naudos kitur. Pasak jo, kai galvojama apie akcijų emisijos išleidimą, reikia investicijų apsaugos. „Arba reikia paprasčiausio prestižo prieš trečiuosius asmenis. Pats svarbiausias faktorius Olandijoje – investicijų apsauga. Olandija turi pasirašiusi atskirus susitarimus beveik su 100 valstybių, kad ji gins savo šalyje registruotą įmonę prieš trečiąsias šalis. Iš esmės tai reiškia, kad kai Olandijos dukterinė įmonė patiria kurioje nors valstybėje valstybinių organų spaudimą, bendrovės teisininkai gali pareikšti ieškinį Olandijoje prieš valstybę. Ir teismai nagrinės tokį ieškinį ir net gali priimti sprendimą atlyginti verslo nuostolius ir žalą“, – 15min pasakojo G.Žiemelis.
Lietuvio „Pharnasanta group“ veikia keliolikoje šalių, planuoja žengti į JAV rinką. „Tai mums visi šios jurisdikcijos suteikiami privalumai yra svarbūs. Mūsų verslas su Lietuva mažai ką turi“, – pridūrė jis.
Tvarkosi ir paveldėjimo reikalus
Nyderlandai Lietuvos turtingus investuotojus vilioja ir dėl dar kitų priežasčių. Kaip pastebi profesinių paslaugų bendrovės „Ernst & Young“ partneris Kęstutis Lisauskas, verslo savininkams labai svarbus ir paveldėjimo klausimas, tiksliau, verslo valdymas ir turtas. Pasitaiko, kad paveldėtojai nori kontroliuoti tėvų verslą, keblumų kyla ir kai pagrindinis akcininkas miršta arba skiriasi su sutuoktine.
„Achemos“ grupės pavyzdys parodė, kad nesusitvarkius paveldėjimo reikalų ar aiškiai neatskyrus turto nuo valdymo, patį verslą gali veikti konfliktai. B.Lubys prieš mirtį nebuvo aiškiai atskyręs paveldėjimo ir valdymo reikalų.
„Verslininkams rūpi, kad paveldėtojai pernelyg anksti nepradėtų valdyti verslo, todėl Nyderlandų sistema šią problemą puikiai išsprendžia“, – pasakojo K.Lisauskas.
15min žiniomis, didžiausią verslo imperiją valdantis N.Numavičius būtent dėl to ir padarė savo verslo reorganizaciją Nyderlanduose.
„Jei yra poreikis valdymą atskirti nuo nuosavybės, kol paveldėtojai galės tinkamai valdyti verslą, Nyderlandų teisinė sistema leidžia tai pasiekti. Turi būti garantuota, kad verslas būtų valdomas kompetentingai“, – sakė N.Numavičiaus įkurtos „Talkos“ partnerysčių vystymo vadovė D.Dominienė. Netikėtai miręs B.Lubys nebuvo to sutvarkęs – ir akcininkų bei giminaičių konfliktas tapo akivaizdus.
VMI darbo daugėja
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) taip pat teigia, kad Nyderlandai Lietuvos verslui patrauklūs dėl prognozuojamo mokestinio klimato, ekonominio ir politinio stabilumo.
VMI Tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktorius Gediminas Mudėnas užtikrino, kad nors ir nesiekiama sudaryti kliūčių lietuvių verslui keltis į Nyderlandus, tačiau „konkrečiais atvejais siekiama nustatyti neformaliuosius turto perkėlimo tikslus, tikrąsias priežastis, naudos gavėjus ir sandorius ar jų grandines vertina mokestinių pasekmių Lietuvoje kontekste“.
VMI bendradarbiauja ir su kolegomis Nyderlanduose. G.Mudėnas minėjo, kad tarptautinis bendradarbiavimas išaiškina mokesčių slėpimo atvejus, nors verslininkai apsunkina darbą sudėtingais apsimestiniais sandoriais įtraukiant užsienyje steigtas įmones bei bankines sąskaitas.
VMI duomenimis, 2014 metais Olandijoje veikė 286 „lietuviškos“ įmonės, kurių pusę arba didesnę dalį valdė tos šalies įmonės, o 2016 m. jų padaugėjo jau iki 326.
„Tačiau jau yra stambių klientų, kurie nori išeiti, nes kaštai yra dideli. Verslas supranta, kad mokesčius reikia mokėti visur, ir 15 procentų pelno mokestis Lietuvoje nėra tragedija“, – sakė K.Lisauskas.
