Metalo pramonė – vienas iš pavyzdžių, kaip aktyviai investuodamos į inovatyvias technologijas ir bendradarbiaudamos su mokslu, Lietuvos tradicinės pramonės įmonės tampa konkurencingos tarptautiniu mastu.
Ūkio ministerijos specialistų teigimu, metalo ir jų gaminių produkcija sudaro 15,4 proc. viso šalies eksporto. Be to, būtent nuo metalo gaminių pradedamas mechaninės inžinerijos, automobilių, laivų, aeronautikos, statybos ir konstravimo pramonės šakų produkcijos kūrimas. Didesnių gamybos sąnaudų, agresyvios konkurencijos ir kintančių gamybos procesų technologijų sąlygomis Lietuvos pramonė turi tapti sumani – ne tik naudoti žinias ir technologijas naujiems produktams kurti, bet ir diegti lengvai atnaujinamas sistemas, leidžiančias į jas integruoti naujas funkcijas ir technologijas, kurios lengvai atliktų įvairios paskirties užsakymus nišiniams poreikiams. Todėl aktyvesnės, pasvertos ir kryptingos investicijos į technologinį atsinaujinimą ir inovacijas, kurios remiasi kvalifikuota darbo jėga bei bendradarbiavimu su mokslu, siekiant sukurti unikalius produktus ir paslaugas, turėtų tapti kiekvienos metalo pramonės įmonės technologijų plėtros strategijos dalimi.
Ūkio ministerijos specialistų teigimu, aktyvesnės, pasvertos ir kryptingos investicijos į technologinį atsinaujinimą ir inovacijas, kurios remiasi kvalifikuota darbo jėga bei bendradarbiavimu su mokslu, siekiant sukurti unikalius produktus ir paslaugas, turėtų tapti kiekvienos metalo pramonės įmonės technologijų plėtros strategijos dalimi.
Inovatyvios technologijos išmaniems gaminiams
Metalo apdirbimo paslaugas teikianti, prekybinę įrangą ir reguliuojamo aukščio stalų stovus gaminanti Šiaulių bendrovė „ROL/Statga“ yra žinoma dėl inovatyvių sprendimų tradicinėje pramonėje: gamybos automatizavimas, kokybės ir našumo didimas, intelektualių darbų vykdymas didina bendrovės pajamas ir eksportą.
Bendrovė šiais metais Šiaulių pramonės parke atidarė reguliuojamo aukščio stalų stovų ir prekybos įrangos komponentų gamyklą, į kurią investavo 7,2 mln. eurų. Iš jų 1,5 mln. eurų gamyklos įkūrimui buvo skirta iš ES struktūrinių fondų. Gamykloje įrengtos robotizuotos gamybos linijos, instaliuotos atsinaujinančios energijos sistemos.
Anot bendrovės Marketingo skyriaus vadovo Dariaus Urlakio, įmonės konkurencingumą lemia ir tai, jog būdama ROL grupės dalimi, įmonė pasaulinei rinkai gali pristatyti inovatyvius gaminius. Pavyzdžiui, bendrovė gamina komponentus ergonomiškiems ir intelektualiems stalams „Intelligent Desk“. Šie stalai įsimena tinkamiausią darbuotojui stalviršio aukštį tiek sėdint, tiek stovint. „Intelligent Desk“ skaičiuoja darbuotojo išnaudojamas kalorijas dirbant stovimoje padėtyje ir turi sąsają su apšvietimo šaltiniais.
„ROL/Statga“ apie 96 proc. produkcijos eksportuoja. Prioritetinės įmonės rinkos yra JAV, Skandinavijos bei Vakarų Europos šalys.
Nukonkuravo kinų gamintojus
Mažeikių CNC frezavimo ir tekinimo gamykla “ABF LT“ nuolat investuoja į pažangias technologijas, gerina gaminių kokybę ir darbo našumą, todėl gali konkuruoti su bendrovėmis iš viso pasaulio. Bendrovė dabar savo technologijų parke turi 22 programines techninio frezavimo ir tekinimo stakles. Turėdama našių įrengimų, bendrovė gamina produktus užsakovams iš Vakarų Europos: įmonė į Norvegiją, Švediją, Didžiąją Britaniją ir Vokietiją eksportuoja 95 proc. savo gaminių.
Šiais metais „ABF LT“ investavo į pilnai automatiškas japoniškas aliuminio liejimo stakles. Anot „ABF LT“ direktorės Vidos Mikalauskienės, didžioji dauguma aliuminio liejimu Lietuvoje užsiimančių įmonių savo produkciją dar gamina rankomis valdoma įranga. Tačiau Mažeikių bendrovė nusprendė žengti toliau. „Žvelgiame į Europą ir matome, kad galime dirbti našiau. Su nauja įranga dabar užsakymus atliekame dvigubai greičiau nei rankinėmis staklėmis. Be to – ir kokybiškiau“, – teigia V. Mikalauskienė.
Be kitų projektų, „ABF LT“ taip pat tekina detales pagal „Land Rover“, „Volvo“ ir kitų pasaulyje garsių prekių ženklų gamintojų užsakymus. Perspektyvoje „ABF LT“ ketina įsidiegti automobilių dalių gamintojų sertifikatą.
Parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija ir MITA
