Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostuose sumontuoti Rusijos įmonėje „Severnyj zavod“ pagaminti „Ural“ tipo pirminio oro erdvės stebėjimo radiolokatoriai (PSR) bei kita įranga, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, atskleidė NSGK tyrimo išvados. O su tuo tiesiogiai susijęs buvęs vadovas.
2004 m. valstybės įmonė „Oro navigacija“ surengė radiolokacinės įrangos įsigijimo tarptautinį viešojo pirkimo konkursą. Atrodytų, jį laimėjo Ispanijos bendrovė – „Indra sistemas“.
Tačiau šios įmonės partnere įgyvendinant projektą buvo jau Suomijoje registruota bendrovė NRPL. Šios įmonės kapitalas – rusiškas.
Rusijos piliečių Suomijoje įsteigta bendrovė pristatė ir sumontavo tris oro erdvės stebėjimo radiolokatorius Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostuose. „Ural“ tipo lokatoriai – pagaminti Rusijos įmonėje „Severnyj zavod“, paviešino NSGK.
Strateginę reikšmę turinti valstybės įmonė „Oro navigacija“ teikia oro navigacijos ir oro eismo valdymo paslaugas, nuo kurių didele apimtimi priklauso oro eismo saugumas.
Buvęs vadovas įsteigė bendrą įmonę
„Buvęs „Oro navigacija“ generalinis direktorius Algimantas Raščius palaiko artimus ryšius su vienu iš NRPL steigėjų, su kuriuo yra pažįstamas nuo 1992 m. Šiuo metu juos abu sieja bendras verslas – Lietuvoje jie yra įsteigę įmonę, kuri vykdo su oro navigacijos paslaugomis susijusį verslą, įgyvendina projektus Vilniuje“, – atskleidžia NSGK išvada.
Tas asmuo – Viktoras Jurinas. Kartu su juo šiuo metu A.Raščius kontroliuoja vieną darbuotoją turinčią bendrovę Lietuvoje tuo pačiu pavadinimu UAB NRPL ANS.
15min surinkti duomenys rodo, kad nuo 2012 m. su NRPL grupe sudaryta užsakymų už 2,5 mln. eurų, už juos pirktos radiolokatorių techninio palaikymo paslaugos, oro ir žemės duomenys, automatizuota informacinė meteorologinė sistema (AIMS), radiolokatorių ir kitos stebėjimo įrangos remonto ir priežiūros paslaugos, pavarų dėžė. Rusų kapitalo NRPL paskutinįkart dar 2017 m. laimėjo viešuosius pirkimus priežiūrai.
Su Ispanijos „Indra sistemas“ papildomai nuo 2011 m. sudaryta sutarčių už 6 mln. eurų: pirkta skrydžių valdymo įranga, eismo stebėjimo, kontrolės sistemos ir kt. Ispanijos įmonė Lietuvoje dalyvavo dviejų įmonių viešuosiuose pirkimuose: „Oro navigacijos“ ir „Lietuvos geležinkelių“.
Tai ne vienintelė rusiška įranga „Oro navigacijoje“: 2006 m. nupirkti rusų įmonės JSC “Radar-GA” pelengatoriai, 2009 m. įrengtas „Firma Nita“ Aerodromo vadavietės treniruoklis. „Indra sistemas S.A.“ skrydžių valdymo įrangą įrengė ir Šiaulių kariniame aerodrome, nurodoma „Oro navigacijos“ svetainėje.
Neturi kur dėtis – įrangą reikia keisti ar bent atnaujinti
Kuomet balandį liudijo NSGK, iki 2017 metų vasario „Oro navigacijai“ vadovavęs A.Raščius teigė, kad 2004 metais surengtas atviras konkursas dėl radiolokatorių keitimo, jį laimėjo ispanų firma „Indra“, tačiau dalį įrangos tiekė partneriai – Suomijoje registruota, tačiau rusiško kapitalo bendrovė NRPL.
Paaiškėjo, kad su NRPL savininku V.Jurinu A.Raščius pažįstamas nuo 1992 metų. Be to, dabar V.Jurinas su A.Raščiumi dirba drauge, rašė BNS.
„Dabar esame bendruose projektuose Vietname“, – sakė A.Raščius.
Dabartinis „Oro navigacijos“ direktorius Mindaugas Gustys teigė, kad kaip tik šiuo metu ieškoma išeičių, ką daryti su minėtais radiolokatoriais.
„Kai 2017 metų pabaigoje pasibaigė (įrangos – BNS) priežiūros sutartis, mes jos nepratęsėme. Jau kurį laiką su Valstybės saugumo departamentu bandėme tą klausimą spręsti, kuria linkme reikėtų eiti. Patys suprantame, kad be radarų negalime teikti paslaugų, lygiai taip pat suprantame, kad radarai genda. Vienintelis detalių tiekėjas yra gamintojas“, – aiškino M.Gustys.
Anot jo, svarstomi du variantai – ar paslaugas vėl pirkti iš buvusio tiekėjo NRPL, šią kompaniją dabar įgijo Didžiosios Britanijos piliečiai, ar bandyti pakeisti radarų įrangą, paliekant naudoti tik „geležį“.
„Mūsų tikslas dabar išsiaiškinti, kiek patikimi yra anglai, kurie gali teikti šitą paslaugą (...) Lygiai taip pat nagrinėjame, ką galime padaryti, jeigu šitas kelias nėra įmanomas. Esame davę užklausas Vakarų tiekėjams, kiek kainuotų galimybė „išoperuoti“ tą pirminį radiolokatorių, tai yra operacinę sistemą, o geležį naudoti tą pačią“, – sakė „Oro navigacijos“ vadovas.
Jis taip pat minėjo, kad šioje valstybės įmonėje dar juntamas sovietinis palikimas ne tik dėl įrangos.
„Tam tikra dalis darbuotojų įdarbinti iki nepriklausomybės atgavimo, ir klausimas, kiek jie lojalūs valstybei. Šiandien galime konstatuoti, kad nemažai pokyčių įvykę, tik iki 10 proc. darbuotojų įdarbinti iki 1990 metų“, – sakė M.Gustys.
NSGK rekomenduoja pirkti naują įrangą
Pasak NSGK išvados, Rusijos įmonės „Severnyj zavod“ pagaminta oro erdvės stebėjimo įranga yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais ir turi būti pakeista saugia patikimo gamintojo pagaminta įranga.
„Buvusios „Oro navigacijos“ vadovybės ilgalaikiai artimi ryšiai su minėtos įrangos gamintojų atstovais ir įrangos įdiegimo aplinkybės vertintini kaip galimai turėję poveikį priimant sprendimus strategiškai svarbiame nacionaliniam saugumui sektoriuje ir galimai kėlė grėsmę valstybės interesams“, – vertina NSGK.
„Oro navigacija“: keitimas kainuotų milijonus, informacija atiduota teisėsaugai
„Oro navigacija“ 15min atsiųstame komentare patikina, kad 2017-2018 m. atlikti auditai, teisėsaugos institucijoms atiduota informacija apie dalį buvusių pirkimų.
„Iki 2017 m. pabaigos pirminių radiolokatorių priežiūrą atliko Suomijos NRPL AERO OY. Šiuo metu su minėta bendrove „Oro navigacija“ neturi galiojančių sutarčių nei dėl pirminių, nei dėl antrinių (niekada ir neturėjo) radiolokatorių priežiūros ir remonto paslaugų. Šiuo metu įmonė dėl radiolokatorių priežiūros ir remonto paslaugų vykdo derybas, tačiau ne su Jūsų paminėta įmone“, – teigiama komentare.
„Oro navigacija“ skaičiuoja, kad Vilniaus radiolokatorių kompleksas (pirminis ir antrinis radiolokatoriai) kainavo 3,5 mln. eurų su PVM, o Kauno ir Palangos radiolokatorių kompleksai – 9,5 mln. eurų su PVM.
Norint įsigyti naują įrangą, tai kainuotų brangiau, o tiekėjų Europoje yra.
„Pagal šiuo metu atliktą preliminarų rinkos tyrimą, naujas vienas pirminis radiolokatorius kainuoja apie 3 mln. eurų, pirminis kartu su antriniu – apie 5 mln. eurų. Pasaulyje yra apie 10 gerai žinomų šios įrangos tiekėjų, iš kurių Europoje yra apie 3-4“, – teigiama 15min atsiųstame komentare. Trims oro uostams kaina sudarytų apie 15 mln. eurų.
Nuo 2017 metų vasario mėnesio „Oro navigacijai“ pradėjus vadovauti M.Gusčiui, buvo pertvarkyta įmonės organizacinė struktūra, viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo sistema, atlikti papildomi vidaus ir nepriklausomi auditai, didelis dėmesys skiriamas įmonės teikiamų paslaugų saugumui, glaudžiau bendradarbiaujama su nacionalinį saugumą užtikrinančiomis institucijomis.
Įmonė tikina, kad nuolat vykdo galimų grėsmių vertinimą ir savarankiškai bei bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis taiko rizikos valdymo priemones.
„Įmonė nuolat peržiūri ir atnaujina esamus saugumą užtikrinančius sprendimus ir diegia naujas šiuolaikiškas saugumą užtikrinančias technologijas. Taip pat Įmonės saugumo specialistai reguliariai kelia savo kvalifikaciją siekiant tinkamai ir veiksmingai užtikrinti Įmonės veikloje naudojamų duomenų, sistemų bei saugomų objektų apsaugą“, – teigiama komentare.
