Pasaulio dvidešimtuke
Lietuvos startuolių ekosistema sudaro trečdalį (31 proc.) bendros Baltijos šalių regiono vertės. Per pastaruosius ketverius metus, vertinant pagal rizikos kapitalo investicijas Vidurio ir Rytų Europos regione, Lietuva iš penktosios pozicijos pakilo į antrą.
„Lyginant su kitomis šalimis, Lietuva pagal valstybei tenkantį vienaragių skaičių 1 milijonui gyventojų patenka tarp 15 pirmaujančių Europos valstybių, o pagal vienaragių vertės ir šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį, Lietuva Pasauliniame inovacijų indekse užima pirmąją vietą ir prilygsta Estijos, Izraelio ir JAV startuolių ekosistemoms.
Pasaulinis Lietuvos startuolių ekosistemos pripažinimas taip pat džiugina – Lietuva „StartupBlink Global Ecosystems 2024“ reitinge užėmė 16 vietą. Lietuvos įsitvirtinimas tarp dvidešimties geriausių pasaulio startuolių ekosistemų yra tikrai labai didelis mūsų šalies pasiekimas“, – startuolių pasiekimais džiaugėsi Ekonomikos ir inovacijų ministrė (EIMIN) Aušrinė Armonaitė.
Tinkamas sąlygas startuolių įsikūrimui ir vystymuisi rodo kasmet gerėjantys šalies rodikliai ir Europos kontekste – Lietuva pakilo dar viena vieta Europos Sąjungos valstybių reitinge. Dabar mūsų šalis, aplenkdama Airiją, įsitaisė 8-oje vietoje.
Vertės augimas – per 7 kartus
Nuo 2018 m. iki 2023 m. stebimas įspūdingas Lietuvos startuolių ekosistemos vertės šuolis. Per penkmetį šalies jos vertė ūgtelėjo net daugiau nei septynis kartus – nuo 1,9 mlrd. eurų iki 13,7 mlrd. eurų.
Vertinant startuolių didžiausių pasiekimų „vienaragių“ kriterijumi, Lietuvai sekasi neblogai – oficialiai šalis jų turi 3. Tad galime drąsiai teigti, kad mūsų šalis turi didelį potencialą išauginti dar ne vieną vienaragį Lietuvoje.
Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns.lt“ vadovė Gintarė Verbickaitė-Bačiulienė dalinosi įžvalgomis, kas būtent nulemia tokius rezultatus, kodėl Lietuva tapo tokia patrauklia tarp startuolių: „Lietuvos startuolių ekosistema turi tiek brandžių, pelningai dirbančių ir sparčiai toliau augančių įmonių, tiek nemažą skaičių jaunų ir dar ieškančių savo sėkmės formulės įmonių – ši įvairovė ir atviras dalinimasis žiniomis bei patirtimis yra viena iš mūsų ekosistemos stiprybių.
Matome ne pirmos kartos startuolių įkūrėjus ar darbuotojus, kurie, sėkmingai išvysčius ir pardavus verslus, vėl imasi naujų idėjų ir iššūkių. Pastebime didėjančias ankstyvos stadijos investicijas, kai kurios iš jų viršija 1 mln. eurų ir lemia kur kas spartesnį startuolių augimą. Lietuvos startuoliai vis sėkmingiau pritraukia ir didesnes vėlyvos stadijos investicijas tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio rizikos kapitalo investuotojų.“
Nuosekliai dirba ir valstybė
EIMIN viceministras Karolis Žemaitis atkreipia dėmesį, kad startuolių ekosistemos efektyvumą ir augimą lemia kryptingos ne tik paties verslo pastangos, bet ir valstybės požiūris, pagalba, sukurtos pagalbos priemonės ir mechanizmai.
„Vienas dabartinės valdžios prioritetų yra startuolių ekosistema, todėl skiriamas didelis dėmesys šio sektoriaus plėtrai: kuriamos įvairios finansavimo programos ir projektai padarė didelę įtaką Lietuvos startuolių ekosistemos augimui.
Pagal vieną iš finansavimo programų – 15 mln. eurų investicijų skirta 170-čiai Vilniaus regiono startuolių ir atžalinių įmonių, kurios kurs dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo sprendimus. Pasinaudojusios šiomis investicijomis, pradedančios įmonės kurs produktus ir sprendimus verslo, mokslo, sveikatos ir švietimo srityse“, – komentavo viceministras.
Sritys, kuriose lyderiaujama
K. Žemaitis tikino, kad Lietuvos startuoliai yra perspektyvūs ne viename sektoriuje – verslai kuria inovatyvius ir pasaulį jau stebinančius tiek dirbtinio intelekto, tiek robotikos, tiek medicinos srities produktus, bet reikėtų pasidžiaugti, kad sritis, kurioje lietuviai išties lyderiauja – programinė įranga.
Taip pat itin didelis potencialas matomas sumanios specializacijos srityse: sveikatos technologijų ir biotechnologijų, naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų, informacinių ir ryšių technologijų. Tai yra pagrindinės sritys, su kuriomis yra siejama šalies startuolių ekosistemos ateitis.
„Siekiant paspartinti startuolių plėtrą įvairiuose Lietuvos sektoriuose, vykdomos tarptautinės ir specializuotos akceleravimo programos, taip pat teikiamos subsidijos Lietuvos startuoliams dalyvauti užsienio šalių renginiuose. Vienas svarbiausių tarptautinių akceleravimo programų pavyzdžių – „Plug and Play“ atėjimas į Lietuvą ir jo vykdomos programos.
2023 m. rugsėjo 28 d. Inovacijų agentūra pasirašė sutartį su tarptautiniu startuolių akceleratoriumi iš JAV „Plug and Play“. Šis tarptautinis akceleratorius per trejus metus investuos ne mažiau nei 5,9 mln. eurų į ne mažiau kaip 45 startuolius“, – svarbų žingsnį akcentavo K. Žemaitis.
Viceministro teigimu, labai svarbi bei startuolių vertinama ir parama dalyvaujant užsienio renginiuose. „Šiais metais yra numatyta skirti 150 tūkst. eurų startuolių dalyvavimui užsienio šalių renginiuose. Vienam startuoliui gali būti skiriama iki dviejų subsidijų dalyvauti dviejuose skirtinguose užsienio šalių renginiuose“, – apie valstybės paramą startuoliams kalbėjo K. Žemaitis.
Iki Silicio slėnio
Šiais metais Lietuvos startuolius nudžiugino reikšminga žinia – siekiant plėsti šalies įmonių ryšius ir bendradarbiavimą ne tik su ES rinkomis, žengtas itin svarbus žingsnis – Silicio slėnyje įkurtas Lietuvos inovacijų centras.
„Šiemet vasarį Silicio slėnyje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva oficialiai atidarytas „InnoHub Lithuania“, kuris padeda Lietuvos inovatyviems verslams, pažangių technologijų kūrėjams užmegzti ir plėtoti ryšius su partneriais JAV, o Lietuvos aukštųjų technologijų produktų ir paslaugų eksportuotojams – įsitvirtinti strategiškai svarbioje JAV rinkoje.
„InnoHub Lithuania“ jau prisijungė prie beveik dešimtmetį sėkmingai JAV veikiančio „Nordic Innovation House“. Tai Lietuvai suteikė galimybę ne tik naudotis „Nordic Innovation House“ patirtimi ir ryšiais JAV, bet ir stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Skandinavijos šalių – užmegzti partnerystę su Šiaurės šalių įmonėmis, startuoliais, mokslo institucijomis, verslumą ir inovacijas skatinančiomis agentūromis“, – apie Lietuvos startuoliams atsiveriančias perspektyvas kalbėjo viceministras K. Žemaitis.
„InnoHub Lithuania“ teikia visapusišką pagalbą Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėms: didžiausias prioritetas teikiamas toms įmonėms, kurios veikia informacinių ir ryšių technologijų, lazerių technologijų ir biotechnologijų srityse.
„InnoHub Lithuania“ subūrė JAV mentorius, kurie konsultuos inovatyvius Lietuvos verslus – tai verslo plėtros, pardavimų, rinkodaros, verslo teisės, finansų ekspertai. Taip pat organizuojamos konferencijos, parodos, vykdomos verslo misijos, kurių metu pristatomas JAV investuotojams Lietuvos verslo potencialas ir šalies inovacijų ekosistema.
