Pasak LPK vadovo Vidmanto Janulevičiaus, lūkesčių mažėjimą lemia prastėjanti prieiga prie kapitalo, blogėjanti situacija pagrindinėse Europos Sąjungos (ES) eksporto rinkose, palyginti su atlyginimais, mažiau augantis darbo našumas.
„Tikiuosi, šios savaitės premjerės Ingridos Šimonytės susitikimas su bankų atstovais išjudins šiuo metu nedžiuginančias skolinimo verslui tendencijas“, – pranešime teigė Vidmantas Janulevičius.
Pasak LPK, birželį toliau prastėjo pramonės įmonių gamybos prognozės, beveik nėra pramonės sektorių (išskyrus guminių ir plastikinių gaminių gamybos), kurie šiuo metu tikėtųsi paklausos augimo.
„Įmonės neturi reikšmingų perteklinių atsargų. Pramonės produkcijos kainoms ir toliau mažėjant, reikšmingai neatsigaunant paklausai eksporto rinkose ir išliekant aukštiems gamybos išteklių kaštams, pramonės įmonių finansinė situacija darosi pažeidžiamesnė“, – teigiama pranešime.
LPK teigimu, įmonės neprognozuoja reikšmingo darbuotojų skaičiaus mažėjimo ar didėjimo.
Skelbiama, kad tekstilės gamybos sektoriuje šių metų pradžios optimizmą dėl didesnio darbuotojų skaičiaus slopina konkurencija iš Turkijos ir Kinijos gamintojų.
Tuo metu darbuotojų skaičių artimiausiu metu tikisi padidinti daugiau nei kas antra kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos įmonė, 4 iš 10 guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektoriaus įmonės, kas ketvirta maisto ir baldų gamybos įmonė ir kas penkta metalo gaminių, išskyrus mašinas, gamybos įmonė.
Artimiausioje ateityje spręsti, ar mažinti darbuotojų skaičių ketina beveik kas trečia tekstilės gaminių gamybos sektoriaus įmonė.
Gamybos pajėgumų panaudojimas birželį, palyginti su gegužę, nepakito ir siekė 70,7 proc. Mažesnis nei vidutinis pajėgumų panaudojimas fiksuotas baldų (53 proc.), kitų nemetalo mineralinių produktų (53,4 proc.), kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių (60,3 proc.), chemikalų ir chemijos produktų (60,3 proc.), guminių ir plastikinių gaminių (61,6 proc.) bei drabužių siuvimo sektoriuose (70,4 proc.).
Geresni nei vidutiniškai visoje pramonėje lūkesčiai birželį buvo fiksuoti kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos, metalo gaminių, guminių ir plastikinių gaminių gamybos, kitų nemetalo mineralinių gaminių gamybos, maisto produktų sektoriuose.
Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas nuo 2015 metų. Per šį laikotarpį aukščiausia indekso reikšmė fiksuota 2021-ųjų gegužę – 54,5, žemiausia – 2020-ųjų balandį – 38,9.
