Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvos priklausomybė nuo eksporto daro ūkį pažeidžiamą, teigia analitikai

Lietuvos vartojimo kreivei tebežiūrint žemyn verslas išnaudoja kitose šalyse augančios paklausos galimybes ir kas mėnesį pagyvina Lietuvos eksporto, o kartu ir visos ekonomikos rodiklius.
Sandėlis
Sandėlis / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Tačiau analitikai perspėja, kad priklausomybė nuo užsienio rinkų daro mūsų ūkį pažeidžiamą, todėl ragina valdžią traukti investicijas, skatinti vidaus vartojimą ir neerzinti bankų Fizinių asmenų bankroto įstatymu, kad šie paskolomis prisidėtų prie ūkio gaivinimo, rašo „Verslo žinios“.

„Išorės rinkų atsigavimas turėjo tiesioginę įtaką eksportuojančioms Lietuvos įmonėms, lemdamas didesnius užsakymus ir kylantį gamybos pajėgumų naudojimo lygį“, – teigia banko SEB analitikai naujausios apžvalgoje.

Kreditavimą gali stabdyti ir Fizinių asmenų bankroto įstatymas, jeigu jis bus priimtas, nes bankams nepalanku keisti žaidimo sąlygas.Jie perspėja dėl iš eksporto rinkos ateinančių prieštaringų signalų, kai matyti blėstantis verslo skatinimo programų poveikis ūkio sektoriui, todėl „neatmestina prielaida, kas Europos Sąjungos ekonomikos laukia naujų išmėginimų ruožas“.

Banko „Finasta“ Analizės departamento direktoriaus pareigas einantis Andrius Adomkus sakė, kad ūkio augimo priklausomybė nuo eksporto daro verslą pažeidžiamą.

„Atsigavimas būtų patvaresnis ir labiau subalansuotas, jeigu pavyktų išjudinti vidaus rinką, bet nedarbas yra gana aukštas ir kredito sektorius toli gražu vis dar normaliai nefunkcionuoja, nes normalus skolinimas yra gyvybiškai svarbus padėčiai gerinti ir atkurti toms veiklos apimtims, tai paklausai, kurią buvo įprasta matyti iki krizės“, – sakė A.Adomkus.

Jo vertinimu, ūkiui būtinų paskolų bankai nežarstys, kol išbris iš nuostolių. Be to, kreditavimą gali stabdyti Fizinių asmenų bankroto įstatymas, jeigu jis bus priimtas, nes bankams nepalanku keisti žaidimo sąlygų.

Įmonės „Creditreform Lietuva“ vertinimu, pirmąjį ketvirtį apie 30 proc. Lietuvos įmonių apyvarta padidėjo, apie 60 proc. sumažėjo.

„Viso ūkio pajamos grįžo į 2006 metų lygį, o kai kurių krito dar žemiau. Kasybos, maitinimo, apgyvendinimo, pramoginės veiklos pirmąjį ketvirtį gautos pajamos nusmuko į 2005 metus, o statybos – į 2004 metų lygį. Stabilus augimas per pastaruosius porą metų buvo tik elektros, dujų ir garo tiekimo sektoriuose“, – sakė „Creditreform Lietuvos“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.

Šiuo metu pakilimą išgyvena maisto pramonė ir prekyba internetu, kaip labai greitai atsigavusios įvardijamos programavimo ir įdarbinimo veiklos, tarp atsigaunančių „Creditreform“ įrašo medienos, baldų bei lengvąją pramonę, kelių transporto veiklą. Pirmieji teigiami atsigavimo ženklai matyti spaustuvių ir leidybos veikloje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs