2013 metais Lietuvos šešėlinės ekonomikos indeksas buvo 15,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir išliko mažiausias tarp trijų Baltijos šalių. Estijoje šis indeksas sudarė 15,7 proc. BVP, tuo tarpu Latvijoje jis ir toliau buvo didžiausias – 23,8 proc. BVP. Tokius duomenis atskleidė Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygoje (Stockholm School of Economics in Riga, SSE Riga) Tvaraus verslo centro, kurį remia SEB bankas, kasmet atliekama Baltijos šalių verslininkų apklausa ir jos pagrindu apskaičiuojamas šešėlinės ekonomikos indeksas.
„SSE Rigos“ šešėlinės ekonomikos indeksas, apskaičiuojamas nuo 2009 metų, rodo visų trijų Baltijos šalių privataus sektoriaus įmonių vertinimus, koks yra neoficialios ekonominės veiklos lygmuo šalyje ir atskiruose sektoriuose. Apskaičiuojant indeksą įtrauktos trys šešėlinės veiklos sritys – vokeliuose mokamas darbo užmokestis, nelegali darbo jėga ir į apskaitą netraukiamų pajamų įmonėse dalis.
Tyrimo duomenimis, šešėlinės ekonomikos lygmuo Lietuvoje ir Estijoje 2013 metais, palyginti su 2012 metais, sumenko, o Latvijoje – padidėjo. Anot „SSE Rigos“ Tvaraus verslo centro ekonomistų, neoficialios veiklos dalis Latvijoje ūgtelėjo atsigaunant statybų sektoriui ir baigus įgyvendinti TVF paskolos programą, pagal kurią turėjo būti mažinamas pilkosios ekonomikos mastas.
Centro analitikų duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje šešėlinei ekonomikai įtaką darė praėjusiais metais į apskaitą neįtrauktos įmonių pajamos, sudariusios atitinkamai 41,8 proc. ir 42 proc. atliekant tyrimą nustatytos šešėlinės ekonomikos. Estijoje į apskaitą neįtrauktų verslo pajamų dalis bendrame katile buvo 27,2 procento. Antrasis pagal svarbą veiksnys Lietuvoje ir Latvijoje buvo vokeliuose mokami atlyginimai, kurie sudarė 40,4 proc. šešėlinės ekonomikos Lietuvoje ir 40,1 proc. Latvijoje. Estijoje šis veiksnys buvo svarbiausias ir lėmė net 48,1 proc. šešėlinės ekonomikos masto. Visose trijose Baltijos šalyse mažiausiai svarbus buvo nelegalios darbo jėgos veiksnys.
Remiantis tyrimu, visame Baltijos regione šešėlinė veikla yra labiausiai įsigalėjusi statybos sektoriuje – Lietuvoje 19,4 proc. statybos pridėtinės vertės nepatenka į valdžios akiratį. Didesnė negu vidutiniškai šalyje į apskaitą neįtraukta veiklos dalis yra ir paslaugų sferoje – 18 procentų. Kita vertus, neoficialios veiklos dalis Lietuvoje per metus sumažėjo visuose pagrindiniuose ūkio sektoriuose.
Viena iš priežasčių, kodėl šešėlinė ekonomika yra opi problema Lietuvai, Latvijai ir Estijai, – tai pakantumas neoficialiai veiklai. Europos Sąjungos mastu Baltijos šalys išsiskiria tuo, kad čia pritariama pajamų slėpimui , nelegaliam darbui ar atlyginimams vokeliuose, o tai neabejotinai skatina pilkosios ekonomikos įsitvirtinimą.
Pasak Arnio Saukos, „SSE Rigos“ Tvaraus verslo centro direktoriaus, atliekant tyrimus penktus metus iš eilės galima įžvelgti aiškių tendencijų. „Matuodami neoficialią veiklą Baltijos šalyse pagal vienodą metodiką galime stebėti, kaip situacija keičiasi. Lietuvoje, nors iš verslininkų dar juntamas gana didelis nepasitenkinimas mokestine aplinka, įstatymų baze, valstybės ir jos institucijų požiūriu į verslą, šešėlinė veikla pamažu traukiasi. Tam įtakos turi ir prevencinės priemonės, ir aktyvesnis verslą reglamentuojančių institucijų darbas. Visgi atsipalaiduoti nereikėtų, nes šešėlinės ekonomikos mastas labai priklauso nuo verslo nuotaikų, kurioms įtaką daro ekonomikos, politinio gyvenimo pokyčiai, o šiuo metu tam tikrų neramumų, pavyzdžiui, susijusių su konfliktais Rytuose, yra“, – sako A. Sauka.
SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė atkreipia dėmesį, kad, remiantis „SSE Rigos“ Tvaraus verslo centro apklausos duomenimis, Lietuvos iždas 2013 metais neteko net 3 mlrd. litų įplaukų iš gyventojų pajamų ir pelno mokesčių bei „Sodros“ įmokų.
„Viena iš priežasčių, kodėl šešėlinė ekonomika yra opi problema Lietuvai, Latvijai ir Estijai, – tai pakantumas neoficialiai veiklai. Europos Sąjungos mastu Baltijos šalys išsiskiria tuo, kad čia pritariama pajamų slėpimui , nelegaliam darbui ar atlyginimams vokeliuose, o tai neabejotinai skatina pilkosios ekonomikos įsitvirtinimą. Kita vertus, pastaruoju metu pastebimas didesnis Lietuvos valdžios pastangų rezultatyvumas, pavyzdžiui, kovojant su nelegalia degalų rinka – šie metai yra pirmieji nuo 2007 metų, kai akcizo mokesčių surinkimas į valstybės biudžetą viršija planą“, – sako V. Tauraitė.
„SSE Rigos“ Tvaraus verslo centro apklausoje, kurios duomenys naudojami apskaičiuojant šešėlinės ekonomikos indeksą, iš viso dalyvavo daugiau kaip 1500 įmonių vadovų ir savininkų trijose Baltijos šalyse (Lietuvoje – 500). Jos metu buvo apklausti įvairių privataus verslo sektorių atstovai. Apklausa, apžvelgianti 2012-2013 metus, buvo atliekama šių metų kovo-balandžio mėnesiais.
