„Būtina užtikrinti, kad vystant ekonominę ir pinigų sąjungą nebūtų iškraipyti vidaus rinkos veikimo principai, kad neatsirastų takoskyrų tarp euro zonos ir ne euro zonos šalių. Ypač svarbu, kad kuriant vieningą bankų priežiūros mechanizmą, būtų užtikrintos lygios dalyvavimo galimybės ir balsavimo teisės euro zonos ir ne euro zonos šalims“, – sakė V. Leškevičius.
Jis pridūrė, jog prieš kuriant naujus finansinio solidarumo instrumentus euro zonai, reikia įvertinti esamų priemonių veiksmingumą ir panaudojimą.
Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje ministrai rengėsi spalio 18–19 d. vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui – vertino, kaip vykdomas Susitarimas dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, ir aptarė siūlymus, kaip stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą.
Lietuvos užsienio reikalų viceministras teigiamai įvertino siūlomas EVT išvadų nuostatas, kuriomis raginama sparčiau vystyti vidaus rinką, baigti kurti energetikos bei skaitmeninę vidaus rinkas, aktyviau plėtoti prekybos santykius su ES kaimynėmis.
Prieš posėdį taip pat diskutuota dėl jau daugiau kaip metus aptariamų Sąjungos daugiamečio biudžeto principų. Viceministras pakartojo, kad norint pasiekti optimalų ūkio augimą ir darbo vietų kūrimą, svarbu ne mažinti biudžetą, o jį kuo veiksmingiau panaudoti.
Neabejotina, kad pagrindinis principas turi būti išlaidų kokybė, bet reikia sutarti dėl tokio finansavimo, kurio pakaktų ES tikslams įgyvendinti“, – teigė V. Leškevičius.
Ministrai taip pat patvirtino, kad neeiliniame EVT susitikime lapkričio 22–23 d. šalių narių ir jų vyriausybių vadovai sieks sutarti dėl daugiamečio ES biudžeto 2014–2020 metams.
