Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, jog brangstant energetiniams ištekliams, žaliavoms bei ieškant alternatyvių rinkų, padariniai Lietuvos ekonomikai bus neišvengiami, todėl ją perorientuojant reikės ir Vyriausybės pagalbos.
Tarptautinė bendruomenė agresorei Rusijai pritaikė griežčiausias iki šiol ekonominio poveikio priemones, tarp jų – ir dalies bankų atjungimą nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos (SWIFT). Be to, Europos Sąjunga praėjusią savaitę sugriežtino ekonomines sankcijas ir Minskui.
Baltarusija negalės eksportuoti į Bendriją medienos produktų, cemento, geležies ir plieno, gumos. Taip pat įvedami griežtesni suvaržymai dvejopos paskirties prekėms, kurios gali naudojamos karybos reikmėms.
-
JAV karinių pajėgų vadas: į Lietuvą atvyks daugiau amerikiečių karių
-
V.Zelenskis: Ukraina atstatys miestus ir padarys juos gražesnius už bet kurią Rusijos vietą
-
Pasaulio reakcija: neaiškūs Lenkijos signalai dėl naikintuvų, Vakarai žada dar labiau didinti karo Ukrainoje kainą Rusijai
-
Laurynas Jonavičius: Kada krinta diktatoriai?
Verslas pasiruošęs prisitaikyti
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad šiuo metu verslas yra susikoncentravęs į karą ir galvoja apie jo pasekmes, tačiau kartu jis jaučiasi stabiliai.
„Verslai, kurie ten prekiavo, sprendžia klausimus, uždarinėja savo santykius su Rusija, Baltarusija, kiek jie gali tai padaryti ir viskas. Matome, tarptautinės didžiulės bendrovės traukiasi. Dabar yra klausimas, kiek tai palies Lietuvą fizinio saugumo prasme. Verslas prisitaikys, susiorientuos“, – BNS sakė A.Romanovskis.
„Kažkam tai bus iššūkis, deja, kažkas patirs nemažus nuostolius. Kai kuriems yra šokas, bet turbūt dėl to, kad jie iki šiol galvojo, kad Rusija ar Baltarusija yra kažkokia logika pagrįstos šalys. Akivaizdu, taip niekada nebuvo ir dabar yra prabudimo momentas“, – pridūrė jis.
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas sako, kad Rusijos agresijos akivaizdoje įmonės deklaruoja vienybę ir pasiryžimą nebendradarbiauti su Rusija bei Baltarusija.
Pasak jo, skirtingai nei su Kinija, verslas pretenzijų dabar niekam neturi.
„Viena įmonė, kuri labai daug importuoja (iš Rusijos – BNS) statybinio metalo, sako, kad šiandien turbūt turės nutraukti veiklą (...) – planuoja užsidaryti ir mąsto apie kažkokią kitą veiklą. Bet jie tą priima kaip labai normalų dalyką, nekaltina kažko ir supranta, kad čia yra bendras solidarumo reikalas“, – BNS sakė S.Besagirskas.
„Kinija buvo šovimas sau į koją. (...) Čia buvo užsienio politikos fiasko didžiausias, koks tik gali būti. O Rusijos karo atveju niekam net nekyla klausimų“, – pridūrė jis.
Pasak S.Besagirsko, nuo žaliavų iš Rusijos ar Baltarusijos iki šiol priklausiusios įmonės ieško alternatyvų kitose šalyse. Jo teigimu, rusiškas ir baltarusiškas žaliavas galėtų pakeisti iš Skandinavijos ar Kanados importuojama mediena bei iš Vokietijos, Turkijos ar Italijos importuojami metalai.
Vis dėlto, anot S.Besagirsko, alternatyviose rinkose žaliavos yra gerokai brangesnės nei Rusijoje ar Baltarusijoje, todėl gali sumažėti Lietuvos pramonės įmonių marža, augti produkcijos kainos.
„Rusiškos žaliavos yra gerokai pigesnės negu alternatyvios, pavyzdžiui, iš Vokietijos, Turkijos, Italijos ar Prancūzijos. Dėl to įmonių maržos tikrai bus mažesnės, nes jeigu pramonės įmonė, pavyzdžiui, dirba su penkių procentų marža, tai pirkdamos brangesnę žaliavą, jos dirbs su vieno procento marža ar net nuostolingai“, – aiškino S.Besagirskas.
Tačiau, pasak jo, kai kurios įmonės dar turi žaliavų atsargų, kurių gali užtekti 1–6 mėnesiams, todėl smarkiai produkcijos kainų kelti neskuba.
Dar viena, anot S.Besagirsko, problema – žaliavų pristatymas iš naujų rinkų, nes bankai atsisako finansuoti prekybą su nauju tiekėju.
„Jeigu aš turėjau tiekėją Rusijoje, jį keičiu tiekėju Europoje, bankas sako – mes tokio tiekėjo nežinome, mes nefinansuosime prekybos. Mes nežinome, ar jis pateiks kokybišką produkciją, ar jis laiku pateiks. (...) O tas tiekėjas sako – aš turiu ir taip kam parduoti, kam čia vargti su tavim ir visokiais dokumentais. Yra problema tiek fizinio pristatymo, tiek kainos“, – sakė S.Besagirskas.
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas neabejoja, kad dėl susidariusios situacijos šiemet gali sumažėti tiek pramonės dalis bendrame eksporte, siekianti 80 proc., tiek apskritai bendras eksportas.
„Manau, kad bendras eksportas gali sumažėti ir pramonės dalis eksporto struktūroje irgi gali sumažėti. Yra tokia didelė rizika. Kad pramonės pelningumas mažės, tai čia vienareikšmiškai“, – BNS teigė S.Besagirskas.
Jis sakė iš kai kurių Lietuvos įmonių gaunantis informacijos, jog jų partneriai Rusijoje gali bandyti apeiti apribojimus. Vienas iš tokių būdų – žaliavų tiekimas per trečiąsias šalis.
„Aš iš dviejų (lietuviškų – BNS) įmonių tą komunikaciją jau girdžiu po kelis kartus, kad jie (partneriai Rusijoje – BNS) nenori nutraukti ryšių su Lietuva. Sako, kad maždaug po dviejų–trijų savaičių, viena įmonė net nurodė konkretų sandėlį Lenkijoje, (...) sako, tame sandėlyje vėl atsiras mūsų (rusiškos – BNS) prekės, bet jos jau bus kaip kiniškos“, – pasakojo S.Besagirskas.
Taip pat verslininkas pasakojo girdėjęs, jog kai kurios Lietuvos įmonės iš partnerių Rusijoje yra sulaukusios aiškinimų, esą jie yra prieš Vladimirą Putiną, gautas pajamas skirs Ukrainai ir turi kanalų, kaip pristatyti reikiamas prekes.
S.Besagirskas neatmeta, jog kai kurios lietuviškos įmonės tokiomis galimybėmis gali pasinaudoti.
A.Romanovskis: reikės Vyriausybės pagalbos
A.Romanovskis teigė, kad Vyriausybė neabejotinai turės galvoti apie pasekmes ekonomikai, kaip ją perorientuoti ir verslui padėti visiškai nutraukti santykius su Rusija ir Baltarusija. Jis pabrėžė, kad prioritetas turėtų būti investicijos į Klaipėdos uostą, „Lietuvos geležinkelius“, ryšių su Europa plėtra.
„Tie, kurie ten daro biznį, jie prisiima visada bendrą verslo riziką, ir žinome, kad sankcijos nėra ta rizika, už kurią valstybė atsako ir kompensuoja. Bet kalbame apie kitus verslus, kurie neturi ryšių su Rusija, gal naudodavo produkciją iš Rusijos, tą pačią elektrą, kurą. Čia reikia bendrų Vyriausybės ir verslo pastangų adaptuojantis ir persiorientuojant prie atsinaujinančių šaltinių, persiorientuojant savo logistikos grandines, pertvarkant Klaipėdos uostą, geležinkelius“, – BNS sakė A.Romanoviskis.
„Tai susiję su Vyriausybės investicijomis, Vyriausybės pagalbos priemonėmis adaptacijoms. Jei logistikos ir tranzito grandinės nutrūksta su Rytais, tai reikia išstatyti naujas grandines, kur, akivaizdu, Klaipėdos uostas, kelių transportas ir geležinkelis bus pagrindiniai, kaip jie pereis plėtojant ryšius su Europa, tiek per laivybą, tiek geležinkeliai per kelių transportą“, – pridūrė jis.
S.Besagirskas mano, kad Europos Sąjunga turėtų tartis su OPEC šalimis dėl naftos gavybos, kuri buvo sumažinta pandemijos metu, didinimo.
„Energetinių išteklių kainos šiandien yra labai svarbios, todėl jeigu su OPEC susitartų, kad naftos gavyba būtų padidinta pakankamai ženkliai, manau, kad tai tikrai leistų stabilizuoti kainas“, – teigė S.Besagirskas.
Didžiausias iššūkis bus infliacija
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, jog žaliavų rinkų netekimas Rusijoje ir Baltarusijoje labiausiai atsilieps produkcijos kainoms, tačiau neturės tragiško poveikio Lietuvos pramonei.
„Nėra tokių kritinių komponentų, be kurių negalėtų Lietuvos pramonė gyventi, kuriuos mes perkame iš Rusijos ar Baltarusijos. Yra tokių prekių, kaip, pavyzdžiui, iš Baltarusijos perkama daug biokuro. Jeigu visiškai uždaroma rinka, reiškia, jo reikės ieškoti arba kaimyninėse šalyse, arba gauti šalies viduje. Bet kuriuo atveju tai daugiau kainuos. Bet tai nėra tragedija, kuri kažkaip paralyžiuotų kažkokią pramonės šaką ar duotų didelį smūgį“, – įsitikinęs N.Mačiulis.
Pasak jo, augančios kainos labiausiai palies tas pramonės šakas, kurios naudoja daug energijos išteklių, todėl, pasak ekonomisto, Vyriausybė ateityje turės svarstyti naujas pagalbos priemones.
„Pagrindinis efektas viso to yra ne kažkoks labai didelis pramonės nuosmukis, bet tiesiog didesnės kainos – infliacinė problema, kurią turėjome praėjusiais metais. Ji tampa dar opesnė, ypač kai kurioms pramonės šakoms, kurios naudoja daug energijos išteklių. Ir čia turbūt Vyriausybė turės kažkada vėl pradėti svarstyti pagalbos ir kompensacijų priemones, kaip padėti toms įmonėms ir gyventojams, kurie labiausiai nukentėjo dėl karo, taip pat energetinių išteklių ir kitų žaliavų kainų šoko“, – BNS teigė analitikas.
Tačiau, anot jo, ekonomikai tai gali atsiliepti nebent iki 2 proc. lėtesniu bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu.
A.Romanovskis taip pat mano, kad vienas didžiausių iššūkių verslui bus infliacija, kadangi toliau brangsta žaliavos, energijos šaltiniai.
Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė perspėja, kad neturėtų būti spaudimo daryti horizontalių kovos su infliacija veiksmų, nors tokių iniciatyvų tarp politikų pastebima. Anot jos, didžiajai daliai gyventojų aukšta infliacija nėra neišgyvenama, todėl dabar reikia pasirūpinti tik pačiais pažeidžiamiausiais gyventojais, taupant valstybės išteklius ir numatant tik taiklias priemones.
Gali sumažėti vidaus vartojimas
I.Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad lūkesčiai ir bendras neapibrėžtumas turi įtakos vidaus paklausai ir vartojimui. Pasak analitikės, dabartinė situacija sumažins ne pirmo būtinumo prekių apimtis, gyventojai atsisakys ilgalaikių įsipareigojimų, nekilnojamojo turto rinkos sandorių skaičius taip pat turėtų labai sumažėti.
„Nepaisant to, finansiškai stiprios tiek Lietuvos įmonės, tiek gyventojai, indėlių sąskaitos kupinos atsargų finansinių ir net ir tie infliacijos procesai, kuriuos sukels Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, mums yra įveikiami, nes jau vien tie pasiruošiamieji darbai, kurie buvo padaryti pernai, siekiant apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius, yra rimtas žingsnis“, – kalbėjo ji.
Vis dėlto I.Genytė-Pikčienė sako, kad Lietuva yra ekonomiškai atspari, finansiškai stipri, o energetinių išteklių priklausomybės prasme taip pat galėtų nesudėtingai išsiversti be rusiškų dujų ir naftos.
„Lietuvos stiprybė yra tame, kad jau 2014 metais, Rusijos embargo ir pirmosios Rusijos geopolitinės agresijos prieš Ukrainą metu Lietuva labai stipriai sumažino priklausomybę nuo Rusijos. Taip pat ir nuo Baltarusijos priklausomybė mažėjo reikšmingai, todėl dabar lieka keli šimtai milijonų eurų apimčių eksporto srautai ir jie yra makroekonomine prasme nereikšmingi, poveikis Lietuvai tikrai yra ištveriamas“, – sakė ekonomistė.
A.Romanovskis pabrėžė, kad Vyriausybė turėtų siųsti aiškią žinutę investuotojams, kad investuoti Lietuvoje yra saugu ir palanku.
„Dėl karinės grėsmės daugelis užsienio investuotojų padeda prisibijoti Lietuvos, tai čia turi būti gerosios žinutės iš Vyriausybės dar stipresnės, kad mes esame investavimo rojus – investuojame į gynybą, esame saugūs, investuojame ir priimame sprendimus, kad čia gerai biznį daryti, kad čia mokesčiai patys geriausi, valstybės tarnyba ir visas aparatas greitai reaguoja“, – kalbėjo jis.
Kaip dėl Rusijos karo Ukrainoje galėtų pasikeisti Lietuvos BVP augimas, analitikai kol kas neprognozuoja, kadangi daug įtakos tam turės ir karo trukmė.
