„Verslo žinios“ rašo, kad veiklos patirties Rusijoje turintys Lietuvos verslininkai nemano, jog Maskvos vartai lengvai atsivers.
„Maskvoje sukasi apie 70 proc. visų Rusijos pinigų ir šis miestas mūsų verslui labai svarbus. Manau, Rusijos prezidentas S.Sobianiną delegavo ne rinkti žibučių, o imtis radikalių permainų. Mieste interesų turi prekybininkai, logistai, maisto pramonė“, – sakė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas bei buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje Rimantas Šidlauskas.
Jo nuomone, J.Lužkovo sudaryta autoritarinė sistema tam trukdė. Buvęs ambasadorius viliasi, kad naujasis meras šią tvarką pakeis.
„Bet koks politinės valdžios pasikeitimas gali paveikti kryptį, kuria tvarkomas miestas ir keičiami prioritetai. Mūsų interesas ir yra dalyvauti šiuose projektuose. Kardinalių pokyčių nelaukiame“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius Albinas Zananavičius.
Jo vertinimu, prekybininkams vargu ar kas keisis, nes ekonominių įstatymų meras nepriima.
Tikėtis, kad Lietuvos statybininkai galės dalyvauti didžiųjų miesto projektų statybų konkursuose, taip pat vargu ar įmanoma, nes šalies bendrovės tiesiog per mažos.
„Pieno perdirbėjai ir dauguma mūsų eksportuotojų, kai kalba apie Rusiją, mintyse turi Maskvą ir Sankt Peterburgą bei šių megapolių apylinkes. Mes gaminame maistą ir tai palyginti saugi sfera, sąlygiškai mažai priklausoma nuo politikos“, – tikino „Pieno žvaigždžių“ vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas.
Lietuviai kol kas savarankiškai neeksportuoja – renkasi seniai Rusijoje dirbančius tarpininkus. Jie sukomplektuoja produktus ir taip padeda mūsų palyginti nedidelėms įmonėms. Jų pranašumas, kad šios bendrovės sutvarko visus reikalingus dokumentus, nevietiniams tai dažnai būna neįveikiama užduotis.
