Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus tikina, kad mokesčių pertvarkos planas leidžia tikėtis pozityvių permainų. Tačiau daliai ekonomikos sektorių jis įžvelgia rimtų problemų, jei verslininkų argumentai nebūtų išgirsti.
„Dalis pasiūlymų tikrai reikalingi, juos vertiname pozityviai – tai neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) bei išmokų už vaikus didinimas, ir siūlymas darbdavio socialinio draudimo įmokoms nustatyti siūlomas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio grindis. Prieš šešėlinės ekonomikos masto mažinimo prisidėtų siūlomas NPD įvedimas socialinio draudimo įmokoms“, – sako V.Sutkus.
Palaiko socialines programas
„Konfederacija skurdo mažinimo programai pritaria visiškai. Tik vienas pastebėjimas dėl „Sodros“ grindų taikymo - projekte numatoma, kad jos taikomos visoms darbo vietoms, tai pasisakome, kad grindys būtų taikomos tik vienai darbovietei. Jei yra tikslas įtraukti žmones į socialinį draudimą, jie turėtų susimokėti vienoje vietoje. Taip jie galėtų išsaugoti kitus darbo santykius, kur veikla nėra reikšminga. Bet pritariame siūlymui, kad nebūtų direktorių, kurie negauna atlyginimo ir gyvena vien iš kapitalo prieaugio“, - sako LVK Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.
Tiesa, LVK atstovai įžvelgia problemą, kad įvedant „Sodros“ neapmokestinamą pajamų dydį, sumažės „Sodros“ finansavimas, ir tą reikės kažkuo padengti.
LVK palaiko Vyriausybės ketinimus peržiūrėti verslo liudijimų rūšis, taip pat individualios veiklos ir žemės ūkio veiklos apmokestinimo suvienodinimo ir susiejimo su pelnu.
Nesutinka su akcizais
„Visame pakete yra ir dalis pasiūlymų, su kuriais sutikti negalime Nepritariame siūlymui didinti akcizus dyzeliniams degalams, siūlome nenaikinti 0 proc. mokesčio tarifo socialinėms įmonėms, taip pat manome, kad nenaudingas būtų ir siūlomas fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto progresinis apmokestinimas“, – aiškino V.Sutkus.
Pasak jo, 0 proc. pelno mokesčio tarifo socialinėms įmonėms panaikinimas siūlomas skubotai, nes trūksta analizės ir aiškumo, kokias pasekmes tai turės šiuo metu veikiančioms socialinėms įmonėms bei jų įdarbinamų neįgaliųjų integracijai.
„Akcizų didinimas, kuomet kalbama apie viso dyzelinio kuro brangimą, didintų kaštus ir mokestinę naštą visiems žmonėms. Dabar nelabai tinkamas metas tą daryti, augtų išlaidos tiek įmonėms, ypač logistikos, tiek gyventojams. Logistika Lietuvai yra labai svarbus verslas ir viena iš trijų didžiausių eksporto sričių. Europoje esame labai konkurencingi ir tą mums reikia išlaikyti, kitu atveju stabdysime šio verslo plėtrą, kuris gerai gyvuoja“, – tikina V.Sutkus.
Tačiau LVK pritaria, kad ūkininkams parduodamo dyzelino žymėto dyzelino akcizas turėtų būti didinamas – ir tai galėtų būti daroma sparčiau.
„Siūlome kad būtų mažinamos lengvatos ūkininkams. Apskritai Lietuvoje reikėtų sutarti ir skirstyti veiklas pagal tai, ar tai verslas, ar socialinė paslauga, kuri be paramos neegzistuotų, – sako M.Dubnikovas. - Žemės ūkis turi veikti verslo sąlygomis. Lengvatas dalinti mums mokesčių mokėtojams brangiai kainuoja.“
LVK atstovai siūlo visų akcizų didinimą planuoti 5 metų laikotarpiui ir pateikti gaires, kad verslas galėtų prisitaikyti prie pokyčių.
„Dabar, kai tik nauja valdžia ateina, iškart pasikeičia akcizai“, – sako M.Dubnikovas ir aiškina, kad ilgalaikės gairės sudarytų tęstinumą ir išlygintų staigių pasikeitimų poveikį.
NT mokestis – nepriklausomai nuo vertės
LVK siūlo kitokią nekilnojamojo turto apmokestinimo schemą, nei siūlo Finansų ministerija. Konfederacijos nuomone, visiškai neapmokestintas turėtų likti pirmasis gyvenamasis būstas, tačiau visas kitas fizinių asmenų nekilnojamasis turtas turėtų būti apmokestintas vienodu 0,5 proc. tarifu, nepriklausomai, kokia NT vertė.
Siūlymą apmokestinti brangesnį NT proporcingai V.Sutkus vertina kaip bandymą išvaryti senyvus žmones iš senamiesčio, kur NT vertė gali būti didelė, bet gyventojų ekonominė padėtis nebūtinai gera.
Mūsų valstybės problema – daug įšaldyto kapitalo. 14 mlrd. eurų yra indėliuose, kur kapitalas nenaudojamas. Dar didesnė turto dalis įšalusi NT. Jei pažiūrėsime, netgi senamiestyje daug NT yra nenaudojama, reiškia jis nesukuria jokios pridėtinės vertės. Bendras mokestis priverstų savininkus pagalvoti ir pasvarstyti variantus – ar to turto apskritai reikia. O jei reikia, galbūt tuomet galima jį įdarbinti – išnuomoti, įrengti patalpas ir sukurti pridėtinę vertę. Kuo didesnis kapitalo judėjimo greitis, tuo daugiau vertės sukuriame“, – sako M.Dubnikovas.
Pasak jo, NT mokestis laisvą NT grąžintų į rinką, kadangi dabar jis sukuria dirbtinį deficitą ir skatina kainų augimą.
LVK strėles leidžia ir į ketinimus panaikinti NT mokesčio lengvatą privačių sveikatos priežiūros įstaigų valdomam NT, naudojamam sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Tame LVK atstovai įžvelgia neteisybę, kadangi valstybinėms ligoninėms to daryti nereikėtų.
„Valstybinės ligoninės dabar prisiperka brangių aparatų ir tą jos daro iš Europinių pinigų. Privačios įmonės to daryti negali, ir jos dar būtų papildomai apmokestintos NT mokesčiu. Mūsų nuomone, tai jas diskriminuotų ir būtų nelygios sąlygos. Arba mokestis turėtų būti taikomas visiems, arba niekam. Privačios įmonės turėtų plėstis, ir tam reikėtų ne trukdyti, o padėti“, – sako M.Dubnikovas.
Naujoms įmonėms „atostogas“ nuo mokesčių LVK siūlo pratęsti nuo 1 metų iki 3 metų.
„Vieni metai yra gerai, bet jie neleidžia įmonei įsibėgėti ir atsistoti ant kojų, kad pradėtų normaliai dirbti. Atostogos paskatintų naujų įmonių kūrimą, verslo plėtrą“, – sako LVK prezidentas ir pažymi, kad pirmaisiais metais dauguma įmonių veikia nuostolingai, tad pelno mokesčio lengvata joms neaktuali.
Viešbučiams paliktų lengvatinį PVM
Viešbučiams taikomo lengvatinio 9 proc. PVM tarifo panaikinimui LVK taip pat nepritaria.
„Reikia turėti omenyje, kad gyvenam ne dykumoje, ne tyruose, o gyvename aplinkiniame pasaulyje, kuriame aplinka yra konkurencinga. Beveik visoje ES taikomas lengvatinis PVM tarifas viešbučiams, išskyrus 2-3 šalis. Paprastai jis būna 2 kartus mažesnis nei įprastas. Visose aplinkinėse valstybėse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, visur yra lengvatinis tarifas viešbučiams. Augindami PVM daugiau nei dvigubai, akivaizdu, kad turizmo sektorius brangsta 10 proc., lyginant su aplinkinėmis valstybėmis“, – pažymi V.Sutkus.
Jis aiškina, kad kelionių organizatoriai gali trumpinti turus, jų dalį Lietuvoje, o viešbučius statantiems verslininkams būtų siunčiamas labai blogas ženklas.
„Pastarasis siūlymas iškreipia apgyvendinimo sektoriaus konkurencinę aplinką, ir mažina visą Lietuvos turizmo sektoriaus konkurencingumą su kaimyninėmis šalimis. Padidintas PVM tarifas lems didesnę paslaugos kainą ir labai sumažins sektoriaus konkurencingumą, pablogins investicinę aplinką apgyvendinimo sektoriuje ir jau vykdomų investicinių projektų gyvybingumą“, – nuogąstauja V.Sutkus.
Jis pažymi, kad kaimyninėse valstybėse taikomi lengvatiniai viešbučių apmokestinimo tarifai, didesni mokesčiai reikštų, kad kelionių organizatoriai svečius į Lietuvą nukreips trumpesniam laikui.
„Mes ne Venecija, kur reikia riboti turistų skaičių, mums jį reikia didinti. Apgyvendinimo paslaugas pagrinde renkasi užsieniečiai, tai yra eksporto prekė. Jei sakome, kad eksportą reikia didinti, PVM didinimas viešbučiams pablogintų situaciją apgyvendinimo paslaugų rinkoje“, – sako V.Sutkus.
Taip pat LVK siūlo svarstyti galimybę naikinti pelno mokestį reinvestuojamam pelnui, kaip tai daroma Estijoje ir ketinama Latvijoje. Kitas pasiūlymas – spartinti PVM grąžinimą nuo didesnių sandorių, kadangi verslui trūksta apyvartinių lėšų.
