Lietuvos verslo konfederacija nepritaria Vyriausybės siūlymui dėl MMA didinimo

Lietuvos verslo konfederacija nepritaria trečiadienį Vyriausybės pareikštiems siūlymams didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 730 Eur. Konfederacija siūlo laikytis anksčiau Trišalėje taryboje jau aptartų pasiūlymų dėl minimaliosios algos dydžio, kurie buvo paskaičiuoti pagal Lietuvos banko pateiktas ekonomines prognozes. Siūloma kelti nekvalifikuotų darbuotojų gaunamas į rankas grynas pajamas, didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį, rašoma konfederacijos pranešime žiniasklaidai.
Grynieji eurai
Grynieji eurai / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

„LR Vyriausybė pavasarį pasiūlė MMA didinti iki 703 eurų. Toks pasiūlymas tiek mums, tiek daugumai Trišalės tarybos narių atrodė logiškas ir nuoseklus, leidžiantis MMA gaunančių asmenų pajamoms augti iki 503,11 Eur. Tačiau dabartinis siūlymas nemenkai iškreipia mūsų ekonominės sistemos galimybes, sudarymas nepalankias sąlygas atsigaunantiems verslams po pandemijos, kuriems žymiai išaugs darbo vietos kaina“, – minėjo Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė.

Nors LVK kartu su trišale taryba pritarė pavasarį LR Vyriausybės MMA didinimui iki 703 Eur brutto, Vyriausybės atstovai nusprendė vienašališkai algų kėlimą koreguoti. Pateiktas siūlymas didinti MMA iki 730 Eur, kas realias MMA gaunančio asmens pajamas padidintų iki 518,48 Eur. Svarbu pastebėti, jog didinant MMA mažėja neapmokestinamo pajamų dydžio taikymas mažiausias pajamas uždirbantiems žmonėms. Atsižvelgiant į tai,jeigu Vyriausybė nori didinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų realias pajamas, turėtų būti didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Taip būtų išlaikomas NPD kaip pajamų nelygybės mažinimo priemonės aktualumas.

Konfederacijos atstovai pastebi, jog dėl MMA didinimas turėtų būti atsakingas, darbuotojai realiai turėtų pajausti pajamų padidėjimą ir tai neturėtų neproporcingai auginti darbo vietos kainos. To šiuo metu nereikia, nes atlyginimai auga itin sparčiai – nuo 2016 m. netto vidutinis darbo užmokestis didėja po 8,7-14,2 proc. per metus, o popandeminėmis krizės sąlygomis kai kuriems verslams itin sunku konkuruoti su itin sparčiai augančiais atlyginimais. Atsitraukiant valstybės paramai, taip pat galime greitu metu išvysti augantį bankrotą skelbiančių įmonių skaičių. Šiuo atveju, NPD didinimas būtų optimalus sprendimas, nes pasiektų tikslą – mažintų skurdą tarp mažiausiai uždirbančių. Taip būtų didinama grynų pinigų į rankas sumą, bet neprisidedama prie infliacijos augimo, nes tai dar labiau skatins didinti kainas paslaugų sektoriuje.

Verslo atstovai pastebi, jog Vyriausybei svarbu ne tik didinti MMA, bet taip pat ir daugiau dėmesio skirti darbo rinkos politikai. Įvertinus situaciją darbo rinkoje, LVK siūlo kartu spręsti aktyvių darbo rinkos priemonių klausimą ir didinti lėšas skirtas bedarbių integracijai į darbo rinką. Skatinama kuo daugiau bedarbių suteikti kvalifikaciją trūkstamą darbo rinkai arba remti jų įdarbinimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų