VLK tik šį rudenį paskelbė, kokią sumą skyrė prieš keletą metų paskelbtam konkursui sukurti finansų valdymo sistemą ir Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą, pranešė „Vilniaus diena“.
Šiam konkursui skirta 11,3 mln. litų be PVM, tai yra gerokai daugiau kaip 13 mln. litų.
Konkurse nugalėjo įmonė ERP. Paaiškėjo, kad ieškodama ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kaip nurodoma informaciniame pranešime dėl sutarties sudarymo, VLK rinkosi iš vieno varianto.
Oficialiai nurodoma, kad VLK gavo du pasiūlymus. Tačiau antro pasiūlymo autorė bendrovė „Affecto Lietuva“ buvo pašalinta iš konkurso, nes esą neatitiko keliamų reikalavimų. Įmonė kreipėsi į teismą, tačiau šis atsisakė sustabdyti konkursą.
Paklaustas, kodėl buvo renkamasi iš vieno pasiūlymo eliminavus bendrovę „Affecto Lietuva“, pašnekovas pareiškė, esą įstatymai neįpareigoja ieškoti kitų alternatyvų ir nebuvo juridinio pagrindo nutraukti pirkimo procedūras.
Valstybės kontrolė, sužinojusi apie VLK skelbto konkurso niuansus, ėmėsi tyrimo. Šiuo metu VLK kaip tik atliekamas valstybinis auditas, tad finansų valdymo sistemos pirkimas bus vienas svarbiausių auditoriams skirtų darbų.
Tai patvirtino Valstybės kontrolės Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Antanas Gediminas Končius. Pasak jo, pirkimą būtina patikrinti tiek dėl milžiniškos pinigų sumos, tiek dėl keisto vėlavimo, mat VLK apie sutarties su ERP pasirašymą „Valstybės žiniose“ pranešė tik praėjus trims mėnesiams.
VLK tikina, kad tokios išlaidos buvo būtinos, esą užsakyta sistema ir Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras – vieni sudėtingiausių respublikoje.
„Programinė įranga – tai tik sudėtinė informacinių sistemų dalis (paprastai sudaro 15–35 proc. visos sistemos kainos). Tipinės buhalterijos apskaitos programos netenkina privalomojo sveikatos draudimo administravimo poreikių“, – aiškino VLK Informacinių technologijų departamento direktorius Justinas Vyšniauskas.
Pasak jo, renkantis paslaugų teikėją mažiausia kaina nebuvo svarbiausias veiksnys.
„Pirkimo tikslas – išrinkti pasiūlymą, kuris geriausiai atitiktų perkančios organizacijos poreikius. VLK pirko ne galimybes, o sistemos kūrimo, diegimo ir priežiūros paslaugas“, – teigė VLK specialistas.
Paklaustas, kodėl buvo renkamasi iš vieno pasiūlymo eliminavus bendrovę „Affecto Lietuva“, pašnekovas pareiškė, esą įstatymai neįpareigoja ieškoti kitų alternatyvų ir nebuvo juridinio pagrindo nutraukti pirkimo procedūras.
Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas kol kas susilaiko nuo griežtesnių vertinimų. Sužinojęs apie VLK leidžiamas sumas, jis nedelsdamas pareikalavo, kad VLK vadovybė pasiaiškintų dėl savo veiksmų.
