Ilona Žilinskytė, programinės įrangos, skirtos apgyvendinimo įstaigų operacijų valdymui, „SabeeApp“, atstovė sako, kad nors iki įstatymo įsigaliojimo liko mažiau nei mėnuo, lietuviai poilsiautojų duomenų teikti neskuba ir nesimoko iš kitų šalių klaidų.
Nuo viešbučių iki stovyklaviečių
Nuo Naujų metų visi Lietuvos apgyvendinimo paslaugų teikėjai, nepriklausomai nuo vykdomos veiklos rūšies, NTIS privalo pateikti duomenis apie asmenis, kuriems suteikiamos apgyvendinimo paslaugos. Vadinasi, tiek viešbučių, motelių, sanatorijų, svečių namų, kempingų, stovyklų, tiek nakvynės, poilsio namų valdytojai privalės ne vėliau kaip per 24 val. pateikti svečių duomenis informacinėje sistemoje. Išimtis taikoma tik kaimo turizmo sodyboms – jos duomenis į NTIS sistemą turės perduoti kartą per mėnesį.
Pagal įstatymą, privaloma užtikrinti, kad apgyvendinami asmenys, išskyrus kartu atvykusius nepilnamečius vaikus, užpildytų registracijos korteles bei patvirtintų savo tapatybę.
Registracijos kortelėje reikia pateikti vardą ir pavardę, gimimo datą, valstybę, išdavusią asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jo numerį, gyvenamąją vietą, atvykimo ir išvykimo datas bei kelionių organizatoriaus informaciją.
Iki šiol galiojo reikalavimas šiuos duomenis teikti Valstybės duomenų agentūrai kas ketvirtį, o dauguma apgyvendinimo sektoriaus įmonių juos kaupė popieriniu formatu.
Kol kas duomenis teikia vangiai
Pasak programinės įrangos „SabeeApp“ verslo plėtros vadovės Ilonos Žilinskytės, iki šiol apgyvendinimo paslaugų teikėjai į šią prievolę žvelgia skeptiškai.
„Jau daugiau nei 10 metų teikiame paslaugas apgyvendinimo įstaigoms Lietuvoje ir sekame Lietuvos turizmo srities reglamentavimą. Priėmus įstatymą dėl duomenų teikimo Nacionalinei turizmo informacinei sistemai, klientams pasiūlėme automatizuotą duomenų teikimo sprendimą, tačiau iki šiol tik apie 35 proc. klientų juo pasinaudojo. Didieji viešbučiai įprastai pokyčius priima lengviau, nes naudojasi administracinėmis sistemomis, o smulkesni svarsto, galbūt ir toliau teikti ataskaitas rankiniu būdu, arba mokėti baudas“, – sako I.Žilinskytė.
Ji pastebi, kad likus kelioms savaitėms iki įstatymo įsigaliojimo termino, klientų susidomėjimas išaugo, tačiau laiko liekant visai nedaug, pataria apgyvendinimo paslaugų teikėjams pasidomėti naujais reikalavimais ir atsakomybe jų nesilaikant.
Ragina pasimokyti iš kitų šalių klaidų
Pasak jos, svetingumo sektoriaus atstovams kyla daug klausimų dėl naujos sistemos įdiegimo – pradedant priežastimis, kodėl apskritai reikia teikti šiuos duomenis, baigiant duomenų saugumu ar dvejonėmis, ką daryti, jeigu svečiai nesutinka dalintis asmenine informacija.
„Panašią situaciją stebėjome ir kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje, kur prievolė Nacionaliniam turizmo duomenų teikimo centrui įsigaliojo 2019 metais. Didieji viešbučiai šiuos pokyčius priėmė lengvai, o mažesni svetingumo sektoriaus atstovai labiausiai nerimavo dėl įgyvendinimo kaštų pereinant nuo popieriaus ir rašiklio prie skaitmeninės sistemos“, – pasakoja I.Žilinskytė.
Ji pataria verslams nedelsti ir pasimokyti iš kitų šalių klaidų – patiems domėtis įstatymų pokyčiais ir nelaukti paskutinės minutės.
„Pirmiausia, svarbu, kad verslai suprastų, kodėl ši sistema diegiama, kaip ji veikia, kuo ji gali būti naudinga mūsų valstybei. Kuo greičiau Vengrijos turizmo atstovai suprato, kaip automatizuoti duomenų perdavimo procesą, tuo lengviau priėmė šią prievolę. Paprasčiausias patarimas, ką gali padaryti kiekvienas mažas verslas – įdiegti automatinį svečių registravimą, kad poilsiautojai iš anksto patys suvestų reikiamus duomenis. Tuomet tai netaps papildoma administracine našta“, – pataria I.Žilinskytė.
Žada taupyti laiką, užtikrinti skaidrumą ir visuomenės saugumą
Nacionalinės turizmo informacinės sistemos tinklapyje skelbiama, kad vienas pagrindinių NTIS uždavinių yra rinkti, kaupti ir tvarkyti duomenis apie turizmo išteklius Lietuvoje.
Akcentuojama, kad sistema paskatins turizmo sektorių diegti naujus skaitmeninius sprendimus, kurie sumažins administracinę naštą, taupys laiką dokumentų pildymui, leis stebėti turizmo statistiką realiuoju laiku.
Naudodamos šį įrankį savivaldybės turi galimybę įvertinti ir planuoti turizmo skatinimo priemones. Žadama, kad sistema prisidės ir prie didesnio sektoriaus skaidrumo, taip pat padės užtikrinti visuomenės saugumą.
