Prieš 20 metų – 2002 m. sausio 1 d. – dvylikoje Europos šalių pradėjo cirkuliuoti grynieji eurai. Per šiuos du dešimtmečius euro zona turėjo atlaikyti keletą didelių ekonominių sukrėtimų: pasaulinę finansų krizę 2007–2008 m., Europos skolų krizę 2011–2012 m. ir COVID-19 pandemijos sukeltą šoką. Nepaisant šių išbandymų, per šį dviejų dešimtmečių periodą euro zonos šeima padidėjo septyniomis naujomis narėmis. Vis dar naujausia euro zonos narė – Lietuva – eurą įsivedė prieš 7 metus.
Pragyvenimo lygio pokyčiai
Lietuvos banko atliktų apklausų duomenimis, dar prieš COVID-19 pandemiją lietuviai labiausiai vertino šiuos euro teikiamus privalumus: išnykusį poreikį keisti valiutą keliaujant, didesnį euro patikimumą, spartesnį pajamų artėjimą prie kitų euro zonos valstybių lygio. Įmonių savininkams akivaizdžiausia nauda buvo palengvėjusi prekyba su kitomis šalimis.
Po euro įvedimo vidutinis darbo užmokesčio ir senatvės pensijos augimas Lietuvoje paspartėjo ir gerokai viršijo kainų augimą. Remiantis naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. III ketvirčio duomenimis, palyginti su 2014 m. atitinkamo ketvirčio duomenimis, darbo užmokestis „į rankas“ Lietuvoje vidutiniškai išaugo 87 proc. Štai 2014 m. pabaigoje vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius Lietuvoje svyravo apie 550 Eur, o 2021 m. III ketvirtį jis pirmą kartą Lietuvos istorijoje viršijo 1 000 Eur ribą. Nors pastaruoju metu stebime paspartėjusią infliaciją, kainos per 7 metų laikotarpį iš viso vidutiniškai išaugo apie 20 proc. Taigi darbo užmokestis „į rankas“ Lietuvai esant euro zonoje augo daugiau kaip 4 kartus sparčiau nei kainos.
Gyventojai taip pat vertina poveikį Lietuvos ekonomikai. Įsivesdama eurą, Lietuva sustiprino savo nacionalinį saugumą dar glaudesne integracija su Vakarų demokratinio pasaulio struktūromis. 2021 m. vykdytos apklausos duomenimis, išaugo lietuvių dalis, kurie jaučiasi labiau europiečiais dėl turimos euro valiutos. Gyventojų nuomone, buvimas euro zonoje taip pat pagerino šalies ekonomikos perspektyvas, užtikrino finansinį stabilumą, prisidėjo gerinant sąlygas verslui ir sumažino skolinimosi palūkanų normas. Vos penktadalis gyventojų kartas nuo karto vis dar konvertuoja kainas eurais į kainas litais – nors esame euro zonos naujausia narė, ši dalis yra netgi mažesnė nei euro zonos vidurkis.
Svyravęs požiūris į eurą
Per septynerius metus euro zonoje lietuvių palankumas svyravo kaip švytuoklė – tą įrodo visose euro zonos šalyse reguliariai vykdoma Eurobarometro apklausa.
Štai 2015 m. – iškart po euro įvedimo – palankiai eurą vertino apie 55 proc. lietuvių, tačiau vėlesniais metais ši dalis kiek sumenko. Pagrindinė tokio sumažėjimo priežastis buvo visuomenėje ir žiniasklaidoje netrukus po euro įvedimo išplitę nuogąstavimai, kad dėl euro įvedimo kainos pakils iki „europinių“. Nepasitikėjimą didino ir vangus euro zonos ekonominis atsigavimas po Europos skolų krizės bei nuogąstavimai dėl Europos Sąjungos stabilumo po Brexito referendumo 2016 m. Vis dėlto nuo 2017 m. pastebimas aiškus ir besitęsiantis lietuvių palankumo eurui kilimas – tai galimai susiję su menkstančiais nuogąstavimais ir gerėjančia gyvenimo kokybe. Dvejų pastarųjų metų laikotarpiu (t. y. lyginant su laikotarpiu prieš COVID-19 pandemiją) lietuvių palankumas eurui išaugo 15 proc. punktų – tai yra didžiausias augimas tarp visų euro zonos šalių. 64 proc. apklaustų lietuvių atsakė, kad euro turėjimas yra teigiamas dalykas Lietuvai. Dar didesnė dalis lietuvių – 83 proc. – teigė, kad euras yra naudingas visai ES.
Pagalba atsilaikant prieš pandemiją
Jeigu pandemiją metaforiškai palygintume su bala, galėtume sakyti, kad Lietuvos ekonomika išlipo praktiškai „sausa iš balos“. Nors 2020 m. visoje ES realusis BVP krito beveik 6 proc., Lietuvos realusis ekonomikos dydis išliko beveik nepakitęs. Apskritai tuo metu Lietuvos ekonomika buvo antra geriausiai veikusi visoje ES. 2021 m. Lietuvos ekonomikos atsigavimas, tikėtina, vėlgi buvo stipresnis nei daugumoje Europos šalių.
Akivaizdu, kad priklausymas didelei Europos ekonominei ir pinigų sąjungai padidino Lietuvos ekonomikos stabilizavimo galimybes. Nors
Lietuvos valstybės skola dėl su pandemija susijusių priežasčių reikšmingai išaugo, bendros Lietuvos Vyriausybės skolos sąnaudos beveik nesikeitė. Europos Centrinio Banko (ECB) skaičiavimais, ilgalaikės vyriausybių skolinimosi palūkanų normos euro zonoje yra apie 0,6 proc. punkto mažesnės, nei būtų buvusios be skatinamųjų ECB pinigų politikos priemonių. Kadangi Lietuvos valstybės skolinimosi sąnaudos kito panašiai, kaip vidutiniškai euro zonoje, Lietuvos Vyriausybė, išleisdama obligacijas nuo 2020 m. kovo mėn. iki dabar, tikėtina, sutaupė per 30 mln. Eur vien dėl pinigų politikos priemonių. Apskritai, Lietuvos banko vertinimu, per pandemiją taikytos skatinamosios pinigų politikos priemonės prie Lietuvos BVP augimo 2020 m. prisidėjo apie 0,2 proc. punkto, 2021 m. – 0,5 proc. punkto, o 2022 m. prisidės 0,4 proc. punkto.
