„Gal viskas paprasčiau. Nereikia jokių „obuolių" ir „apelsinų" lyginimo (pvz., PVM) ar gilių geopolitinių svarstymų.
JAV prekių prekybos deficito su šalimi X vertė padalijama iš X prekių eksporto į JAV vertės – ir gauname, Trumpo administracijos apibrėžimu, X taikomų tarifų JAV dydį“, – rašė L.Kojala.
Pasak jo, tuomet rezultatas padalijamas iš 2 – ir gaunamas JAV naujai šaliai X taikomų tarifų dydis.
„Tą iš esmės pripažino ir Baltieji rūmai. Atstovo teigimu, deficitas yra visų prekybinių ribojimų visumos rezultatas. Todėl jis naudojamas kaip atskaitos taškas (tokia deficito interpretacija būdinga D.Trumpo retorikai, bet ne daugelio ekonomistų nuomonei, nes tai, jog daugiau importuojama iš šalies X nei į ją eksportuojama, savaime nėra laikoma blogiu)“, – aiškino politologas.
Jis pažymėjo, kad Rusijos, beje, D.Trumpo lentelėje nebuvo.
„Bet skelbta apie bazinį 10 proc. tarifą visiems. Tad nepaminėjimas lentelėje dar savaime nereiškia išimties“, – teigė jis.
L.Kojalos pateiktoje lentelėje matyti, kad JAV prekių prekybos deficitas su ES yra 235,6 mlrd. JAV dolerių. Šis skaičius padalijamas iš ES prekių eksporto į JAV vertės - 605,8 mlrd. JAV dolerių. Šį rezultatą padauginę iš 100, gauname 39 proc. Tuomet šį skaičių padaliję iš 2, gauname beveik 20 proc. – t.y. JAV ES taikomų tarifų dydį.
Oficialiai JAV administracija teigė, kad abipusiai tarifai apskaičiuojami kaip tarifų norma, reikalinga JAV ir kiekvieno iš JAV prekybos partnerių dvišaliam prekybos deficitui subalansuoti. Atliekant šį skaičiavimą daroma prielaida, kad nuolatinis prekybos deficitas susidaro dėl tarifinių ir netarifinių veiksnių, kurie neleidžia subalansuoti prekybos. Tarifai veikia tiesiogiai mažinant importą.
Abipusių tarifų normos svyruoja nuo 0 proc. iki 99 proc., o nesvertiniai ir svertiniai importo vidurkiai yra 20 proc. ir 41 proc.