„Žinau jų (degalinių valdytojų – red. past.) taktiką, žinau, kaip jie tai daro. Jie kainas padidino prieš padidėjant akcizui. Gavo antpelnius, o dabar gali vaidinti, kad kainas padidino nedaug“, – sakė „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Anot jo, kas gali paneigti, kad nėra kartelinio susitarimo: „Visą laiką prieš Naujuosius metus ir prieš pakeliant akcizą, kai yra išankstinė informacija, vyksta toks pat žaidimas.“
Anot „Linavos“ vadovo, vežėjai priversti dyzelino kainų šuolį perkelti ant paslaugų pirkėjų pečių – padidinti vežimo paslaugų įkainius, o šie priversti branginti prekes.
„Tai muša kiekvienam žmogui per kišenę. Transportavimo dalis tokių elementarių produktų, kaip pienas ar duona, kainoje yra labai didelė“, – pridūrė A.Kondrusevičius.
Pašnekovas pripažino, kad daugelis šalies krovininių automobilių vairuotojų jau senokai privengia Lietuvos degalinių ir dyzeliną į bakus pila šalyse kaimynėse.
A.Kondrusevičius tikino, kad dyzelinas galėtų pigti – esą politinės galimybės tam dar neišsemtos, tačiau pagalius į ratus kaišioja blogi valdžios sprendimai.
„Tai ir valstybės naftos produktų rezervo įstatymas, ir biopriedų naudojimas, kuris pas mus, atvirai kalbant, labai bukai perkeltas iš ES direktyvų. Nebijau to žodžio – debiliškai“, – piktinosi „Linavos“ vadovas.
Pasak jo, europines direktyvas būtų galima traktuoti kur kas lanksčiau ir leisti į degalus pilti mažesnę brangesnių biologinių degalų dalį, tačiau tai nedaroma.
Konkurencijos taryba jau maždaug metus atlieka tyrimą dėl galimo kartelinio mažmenininkų susitarimo. Pernai ji atliko dokumentų poėmius iš visų pagrindinių degalų rinkos žaidėjų. Pirmiausia purtyta degalinių tinklų „Lukoil“ ir „Statoil“ administracija, vėliau – ir „Orlen Lietuvos“.
Konkurencijos tarybos atstovė Palmyra Kvietkauskienė dienraščiui teigė, kad tyrimas vis dar tęsiamas – dėl didelės jo apimties sunku prognozuoti, kada jis gali būti baigtas. Anot P.Kvietkauskienės, nė viena minėta įmonė nebuvo pašalinta iš įtariamųjų kartelininkų sąrašo.
