Litui – 30: nacionalinės valiutos įvedimo istorija ir paslaptys

Šiais metais sukanka trisdešimt metų, kai Lietuvoje daugiau kaip po 50 metų pertraukos vėl pradėjo cirkuliuoti litai. Tai įvyko 1993 m. birželio 25 d. Litą turėjome reikšmingą savo istorijos dalį, iki pat 2015 m., kai Lietuvoje buvo įvestas euras. Per šį laikotarpį Lietuva keitėsi ir modernėjo, ir litas tapo svarbiu nepriklausomos Lietuvos kaitos simboliu, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai.
Pinigai
Litai / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

1990 metų kovo 11 dieną atkūrus Nepriklausomybę, susidarė prielaidos sukurti realiai funkcionuojantį centrinį banką ir nacionalinę valiutą, kurios idėją 1988 m. pirmą kartą iškėlė prof. Stasys Uosis (1927–2009). 1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo sutelktos į pasirengimą įvesti savus pinigus.

Jau 1991 m. pabaigoje į Lietuvą buvo atgabenta pirmoji atspausdintų litų siunta, tačiau dėl sudėtingos ekonominės situacijos, didelės infliacijos ir abejonių sukėlusios litų kokybės jų įvedimas į apyvartą buvo pristabdytas. 1992 m. gegužės 1 d. greta rublių į apyvartą išleisti rublių pakaitalai talonai, o 1992 m. spalio 1 d. vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje paskelbtas nacionalinis piniginis vienetas talonas.

Slapti Lito komiteto darbai

1993 m. pavasarį buvo išrinktas naujos sudėties Lito komitetas, kurį sudarė: Prezidentas (Lito komiteto pirmininkas), Ministras Pirmininkas ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Taigi, naujaisiais Lito komiteto nariais tapo Algirdas Brazauskas, Adolfas Šleževičius ir Romualdas Visokavičius.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Litai
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Litai

Komitetas balandžio 28 d. pareiškė: visi Lietuvos laikinieji pinigai – talonai bus keičiami į litus vienodu santykiu, nepriklausomai nuo turimos sumos, konvertuojamos valiutos indėliai, laikomi Lietuvos bankuose, nebus prievarta keičiami į litus, o visi piniginiai ištekliai, esantys Lietuvoje ir užsienyje, nepriklausomai nuo jų kilmės, yra teisėtas fizinių bei juridinių asmenų turtas ir negalės būti konfiskuotas.

Prieš pat paskelbiant apie lito įvedimą, dar surinkta speciali darbo grupė, kuri 1993 m. birželio 1 d. turėjo sudaryti veiklos programą ir pateikti ją Lito komitetui. Darbas turėjo vykti slapčia, laikantis griežtų saugumo reikalavimų, grupės nariai privalėjo raštu pasižadėti laikyti paslaptyje visą informaciją apie litų ypatybes, jų išleidimo į apyvartą terminus, kitokią valstybinę paslaptį turinčią informaciją.

1993 m. birželio 14 d. pasirašytas Lito komiteto nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinų pinigų-talonų išėmimo iš apyvartos“, jame numatyta, kad nuo 1993 m. birželio 25 d. išleidžiami į apyvartą Lietuvos Respublikos nacionaliniai pinigai, kurių vienetas yra litas, o jo šimtoji dalis – centas.

Teisėtomis atsiskaitymo ir mokėjimo priemonėmis tapo į apyvartą išleisti 10, 20, 50, 100 litų banknotai, 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų ir 1, 2, 5 litų monetos.

Vyriausybei ir Lietuvos bankui buvo pavesta „patvirtinti laikinų pinigų-talonų išėmimo iš apyvartos tvarką ir sąlygas, nustatant, kad vienas litas yra lygus 100 laikinųjų pinigų-talonų“. Įmonės, įstaigos ir organizacijos buvo įpareigotos santykiu 1 : 100 perrašyti sąskaitas, visų prekių ir paslaugų kainas, darbo užmokestį, pensijas, stipendijas, pašalpas, kitas išmokas ir įplaukas. Bankai privalėjo perrašyti lėšų likučius sąskaitose, skolas, gyventojų indėlius ir pan.

Priimtas ir nutarimas, kad talonai turi būti pradedami išimti iš apyvartos 1993 m. birželio 25 d. ir gali būti naudojami tik iki 1993 m. liepos 20 d. 24 val. Iki šio termino pabaigos gyventojai galėjo turimais talonais mokėti arba įnešti juos į asmenines sąskaitas bankuose.

Pirmoji lito įvedimo diena

Nuo 1993 m. birželio 25 d. bankai pinigines lėšas darbo užmokesčiui, pensijoms išmokėti ir kitoms reikmėms, taip pat gyventojų santaupas, esančias asmeninėse sąskaitose, turėjo išduoti tik litais ir centais. Prekybos, mokėjimo paslaugas teikiančios įmonės, įstaigos ir organizacijos grąžą turėjo atiduoti tik litais ir centais. Jų pristigus, grąžą atiduoti buvo galima talonais, bet tik iki 1993 m. liepos 5 d. Visi bankai talonus į litus keitė nemokamai.

Lito įvedimo diena (birželio 25-oji) buvo penktadienis, todėl, siekiant sudaryti geresnes sąlygas pinigų keitimo operacijoms atlikti, Lietuvos banko valdybos pirmininko įsakymu birželio 26 ir 27 d. (šeštadienis ir sekmadienis) buvo paskelbtos valstybinių ir komercinių bankų darbo dienomis. Tomis dienomis talonai buvo priimami ir keičiami į litus, atliekamos kitos susijusios operacijos.

Žiniasklaidoje aprašytas ir džiugūs įvykiai ir su lito įvedimu susiję kuriozai.

„Pirmiausia litai pasirodė Vilniaus geležinkelio stotyje įsikūrusioje Litimpex banko valiutos keitykloje 3 minutės po vidurnakčio. Per pirmąsias 15 minučių valiutos keitykla į apyvartą paleido 321,35 lito. Pažiūrėti naujųjų pinigų susirinko net nemažas nekeičiančių valiutos žmonių būrelis. Ypač priblokšti buvo keičiantys Rusijos valiutą, už tūkstantį rublių gavę vos dvi monetas.“ (Lietuvos rytas, 1993 m. birželio 26 d.)

„Pirmoji lito diena buvo nerami ir sunki. O Taupomojo banko Vilniaus miesto Žalgirio skyriaus Viršuliškių filiale pasitaikė ir itin nemalonus įvykis – kasininkė, keisdama 4,5 tūkst. talonų, suklydo ir klientui atidavė už juos... 4,5 tūkst. litų. Po kelių minučių moteris atsipeikėjo, bet laimingasis keitėjas jau buvo dingęs.“ (Vakarinės naujienos, 1993 m. birželio 28 d.)

„Kartu su litų banknotais, kurie turėjo pakeisti laikinuosius pinigus talonus, bankams ir jų filialams buvo išdalyta beveik 1 000 komplektų litų banknotų pavyzdžių. Jau 1993 m. liepos 1 d. vienu tokiu 100 litų banknotu su raudonu užrašu anglų kalba „Specimen“ (pavyzdys) buvo bandyta atsiskaityti privačioje parduotuvėje Raseiniuose. Šis nusikaltimas buvo labai greitai atskleistas, taip pasielgė Taupomojo banko darbuotojas, nuvežęs visą išleidžiamų į apyvartą litų banknotų pavyzdžių komplektą savo tėvams į Raseinius.“ (Lietuvos rytas, 1993 m. liepos 1–3 d.)

Jau per pirmąją savaitę išduota beveik 200 mln. litų, o 8 mlrd. iš apyvartoje buvusių 28 mlrd. talonų grįžo į Lietuvos banką. Iš viso iki 1993 m. liepos 22 d. iš apyvartos buvo išimta apie 215 mln. vienetų talonų (bendra suma 48,8 mlrd. talonų), įskaitant likutį bankų rezerviniuose fonduose. Liko neiškeista apie 21 mln. vienetų talonų (bendra suma – 567,7 mln. talonų).

Lito komitetas laikinųjų pinigų talonų pakeitimą į litus įvardijo kaip baigiamąjį stabilios savų pinigų sistemos sukūrimo etapą.

Litas apyvartoje cirkuliavo 22 metus – iki 2015 m., kai Lietuvoje buvo įvestas euras. Lietuva prie euro zonos prisijungė tų metų sausio 1 d. Tą dieną eurai pakeitė litus nustatytu keitimo kursu 1 euras = 3,45280 lito.

Šiuo metu Lietuvoje vis dar skaičiuojama 404 mln. neiškeistų litų. Didžioji dalis liko neiškeistų smulkiųjų nominalų (1, 2 ir 5 ct) monetų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis