Paskutinės akcijos dienos! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

LLRI: 2023 m. biudžete numatyta pagalba gyventojams gali išlaikyti elektros kainas aukštas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atstovai pasidalijo įžvalgomis dėl 2023 m. Lietuvos valstybės biudžeto projekto. Šis biudžeto projektas iškelia tikslą išsaugoti žmonių perkamąją galią, kovoti su energetine krize, stiprinti nacionalinį saugumą, investuoti į Lietuvos ateitį. Tikslai ambicingi, tačiau ar priemonės jiems pasiekti yra adekvačios?
Biudžetas
Biudžetas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Finansų ministerija numato, jog kitąmet biudžeto išlaidos augs 6,4 proc., o pajamos – tik 3,4 proc. Toks išlaidų augimas reiškia ekspansinę fiskalinę politiką, kuria siekiama padėti gyventojams lengviau pakelti energetinę krizę.

Euro zonos valstybėms, kuomet Europos Centrinio Banko (ECB) vykdoma monetarinė politika yra nepakankamai griežta, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pataria aukštą infliaciją atsverti griežtesne fiskaline politika – mažesnėmis biudžeto išlaidomis.

„Ši rekomendacija yra itin aktuali Lietuvai, kurioje infliacija yra antra didžiausia euro zonoje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) taip pat rekomenduoja su itin aukšta infliacija kovoti pasitelkiant griežtą fiskalinę politiką. ECB didinamos bazinės palūkanos, branginančios skolos aptarnavimą, taip pat skatina riboti valstybės biudžeto išlaidas“, – rašoma LLRI pranešime.

Kitų metų biudžeto projekte išlaidos viršys pajamas 13 proc.

Numatomas valdžios sektoriaus deficitas 2023 m. sieks 3,4 mlrd. eurų, arba 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Jis sudaro 13 proc. planuojamų surinkti pajamų – šias lėšas teks skolintis.

Vis dėlto ateityje bus siekiama gerinti biudžeto padėtį ir siekti subalansuoto biudžeto – remiantis Finansų ministerijos duomenimis, 2024 m. ir 2025 m. deficitas tolygiai mažės ir sieks atitinkamai 1,8 proc. ir 1,4 proc. nuo BVP.

„Keliamais tikslais rinkoms yra siunčiama žinia, jog išlaidavimo politiką norima nutraukti ir ateityje siekti gerinti biudžeto proporcijas ir grįžti prie labiau subalansuoto biudžeto“, – rašoma LLRI vertinime.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gintarė Skaistė
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gintarė Skaistė

Pusė šiemetinio planuojamo valdžios sektoriaus deficito, numatoma, sudarys priemonės, skirtos energetinei krizei suvaldyti.

Priemones, kurias Vyriausybė siūlo kaip pagalbą įmonėms dėl aukštų energetikos kainų LLRI vertina dvejopai.

„Tam, kad elektros kainų kompensavimas kuo mažiau iškreiptų konkurenciją šalies rinkoje, bet leistų išsaugoti įmonių konkurencingumą užsienyje, jis turi būti taikomas horizontaliai, greitai, automatiškai ir ribotu laikotarpiu. 2022 m. Vyriausybės nutarimu priimtos horizontalios priemonės elektros energijos kainų dalies kompensacijos turėtų būti analogiškai taikomos ir 2023 m. I ir II ketv. elektros kainos būtų kompensuojamos nepriklausomai nuo to, kokią įmonės sąnaudų dalį jos sudaro“, – rašoma pranešime.

Vyriausybės sprendimas numatyti elektros energijos kainų dalies kompensacijų verslui grindis leis užtikrinti priemonės efektyvumą ir vienodas įmonių veikimo sąlygas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Elektros pastotė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Elektros pastotė

Mokesčių atidėjimas energijai imlioms įmonėms galios iki 2023 m. balandžio 30 d. Vėliau įmonės turės sudaryti mokestinės paskolos sutartis (MPS). Ši priemonė galios įmonėms, kurių energijos sąnaudos sudarys 10 proc. ir daugiau. Įmonės, kurių kaštai patenka už nustatytos ribos (mažiau nei 10 proc.) negalės pasinaudoti šia priemone.

„Tai ženkliai sumažins jų finansinį atsparumą krizei. Sumažės ir įmonių konkurencingumas ir tarptautiniu kontekstu bei vietos rinkoje su panašios kaštų struktūros bendrovėmis“, – vertina LLRI.

Instituto ekspertai pabrėžia, kad energetinę krizę suvaldyti galima ne vien subsidijomis, bet ir kitais konkrečiais nuo valdžios institucijų priklausančiais veiksmais: atsisakant perteklinių ribojimų elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) vystymui, didinant pralaidumo galią Lietuvoje ir jungtyse su kitomis šalimis, peržiūrint tarptautinius susitarimus, algoritmus bei reguliavimus, nuo kurių priklauso elektros energijos kaina, efektyviai valdant valstybei priklausančias įmones bei tinkamai atstovaujant valstybės interesus energetikos įmonių valdymo organuose.

Pagalbos priemonės gyventojams neskatina taupyti

Elektros ir dujų kainų kompensacijos nuo tam tikros nustatytos kainos bus taikomos ir visiems gyventojams.

„Ši horizontali priemonė iš esmės neskatina mažinti suvartojamo elektros energijos kiekio, kuris yra būtinas tam, kad ištekliai nebūtų švaistomi ir kainos rinkoje imtų mažėti. Paminėtina, jog horizontalus kompensavimas gali sąlygoti energijos išteklių kainų mažėjimą galutiniams vartotojams trumpuoju laikotarpiu, nes subsidijuojant dirbtinai sumažinama energijos išteklių kaina“, – teigiama vertinime.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Finansų ministerija
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Finansų ministerija

Tačiau ilguoju laikotarpiu, ši priemonė gali skatinti energijos kainas išsilaikyti aukštesniame lygyje, teigia LLRI atstovai.

„Kovai su energetine krize būtų prasmingesnės tikslinės pagalbos priemonės gyventojams, kurios dėl sumažėjusios paklausos elektros energijai leidžia kainai natūraliai kristi. Taip pagalba būtų skiriama labiausiai nukentėjusioms gyventojų grupėms, mažėtų infliacijos skatinimo rizika“, – rašoma pranešime.

Čia pat priduriama, kad nereikėtų painioti tikslų ir priemonių jiems pasiekti. Jei horizontalios elektros kainų kompensacijos priemonė yra netaikoma, tikslinės priemonės (pavyzdžiui, tiesioginės išmokos), turėtų būti orientuotos ne į elektros kainų kompensavimą, bet į pažeidžiamų gyventojų grupių perkamosios galios išsaugojimą.

Ilgalaikiai įsipareigojimai, nepadengti pajamomis, auga

Šalia trumpalaikių, energetinei krizei atremti, planuojamų priemonių, numatomos ir ilgalaikės – gyventojų pajamų didinimui skirtos priemonės.

Didinti numatoma socialinę paramą, pensijas, atlyginimus, neapmokestinamojo pajamų dydį. Valstybės kontrolės skaičiavimais, šios išlaidos auga ir 2023 m. pasieks 1,6 proc. BVP, kai 2017–2021 m. jos vidutiniškai sudarė 0,9 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus balansas be vienkartinių priemonių tuomet sudaro 2,5 proc. planuojamo deficito.

„Šie pokyčiai neabejotinai daro spaudimą valstybės vykdomai fiskalinei politikai – turimų biudžeto išteklių nepakanka siekiant patenkinti nuolatinius visuomenės poreikius“, – rašoma pranešime.

Kaip prognozuoja Finansų ministerija, valdžios sektoriaus skola artėjančiais metais išaugs 3,9 proc. punktais ir sieks 30,2 mlrd. eurų, t.y. 43 proc. BVP.

Kita vertus, 2023 m. į biudžetą surinktų pajamų suma sieks apie 26 mlrd. eurų. Tai reiškia, jog auganti skola viršys metines valstybės pajamas – turimų biudžeto išteklių jau nepakaktų skolai padengti.

Skolos lygis, numatoma, 2024 m. sumažės 1,4 proc. punkto ir 2025 m. kils per 0,5 proc. punktus. Nors valstybės skola yra viena mažesnių Europoje, ji vis tiek išlieka didelė. 2021 m. vienam nuolatiniam šalies gyventojui skolos lygis siekė maždaug 8 800 eurų, 2017 m. šis skaičius tesiekė apie 5 800 eurų.

„Auganti valstybės skola reiškia riziką, kad nemažėjant išlaidoms mokesčių mokėtojus ateityje slėgs dar didesnė mokesčių našta“, – vertina LLRI.

Taip pat numatoma, jog 2023 m. palūkanoms už valstybės skolą bus skiriama 337,9 mln. eurų. Tai tik ketvirčiu mažiau nei tais pačiais metais planuojama išleisti kultūrai (411,1 mln. eurų) ir jau sudaro 0,5 proc. BVP.

Finansų ministerijos prognozėmis, iki 2025 m. palūkanų suma gali pasiekti 0,9 proc. BVP. Atsižvelgiant į tai, kad skolinimosi kaina sparčiai auga – Vyriausybės pastarosios paskolos palūkanos siekia 4,3 proc., palyginti su 0,5 proc. metų pradžioje – išlaidos skolos administravimui reikšmingai didės.

Sveika biudžeto politika turi išlikti norma, o ne išimtis

Atsakydamos į pandemiją ir nuosmukį, pasaulio valstybės didino išlaidas. Savo ruožtu Europos Komisija (EK) inicijavo išskirtinių aplinkybių nustatymą (2020–2021 m.) – Stabilumo ir augimo paktą (SAP) išimtį, kuomet fiskalinės drausmės taisyklės nėra taikomos. Taip valstybės narės gali imtis krizės valdymo priemonių ir nukrypti nuo biudžeto reikalavimų vidutiniu laikotarpiu. Pasibaigus pandemijai, ši išimtis buvo atšaukta. Tačiau neilgai trukus, inicijuota ir nauja – kovai su geopolitine ir energetine krize (2022–2023 m.).

123RF.com nuotr./Mokesčiai
123RF.com nuotr./Mokesčiai

Biudžeto projektas paruoštas atsižvelgiant į SAP taikomą išimtį (lankstumo sąlygą), kuri leidžia duotuoju laikotarpiui nepaisyti nustatytų valdžios sektoriaus deficito ir skolos lygio kriterijų. Ruošdama biudžeto projektą,

Finansų ministerija, atsižvelgė į išskirtinių aplinkybių taikymą. 2023 m. numatomas Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas (4,9 proc. BVP) viršija Mastrichto kriterijuose nustatytą ribą. Valstybės skolos santykis su BVP, numatoma 2023 m. sieks 43 proc. ir nustatytos ribos neviršys.

Taip pat, praėjusiais metais Seimas patvirtino struktūrinio valdžios sektoriaus deficito rodiklį ateinantiems trejiems metams – ne daugiau nei 1 proc. BVP. Tačiau 2022 ir 2023 m. planuojami rodikliai – 2 proc. ir 3,8 proc., atitinkamai, viršija nustatytą ribą.

Skirmanto Lisausko / 15min nuotr./Elena Leontjeva
Skirmanto Lisausko / 15min nuotr./Elena Leontjeva

„Nors fiskalinės drausmės reikalavimai tvyrant dideliam ekonominiam neapibrėžtumui yra laikinai netaikomi, šios taisyklės turėtų išlikti griežtu orientyru“, – mano LLRI ekspertai.

Pasiūlymas: ministerija turėtų paruošti tris scenarijus

Vertinime teigiama, kad Finansų ministerija, sekdama kai kurių institucijų ir verslo pavyzdžiu, turėtų nusimatyti tris skiringus scenarijus ir pagal juos sudarinėti valstybės biudžetą.

„Tuo atveju, jei ekonomikos raida atitiktų pesimistinę Finansų ministerijos prognozę, stokosime laiko ir kitų išteklių biudžeto korekcijų rengimui, derinimui ir tvirtinimui. Todėl svarbu iš anksto numatyti principus, kuriais remiantis, būtų atliekami biudžeto pokyčiai metų bėgyje, jeigu bus poreikis. Siekiant lanksčiai ir greitai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes, tikslinga būtų planuoti išlaidas pagal prioritetus – kokio finansavimo būtų galima atsisakyti, kurį proporcingai mažinti, koks liks nepakitęs, o kuris gali būti padidintas“, – argumentuojama pranešime.

Jei tai nebus padaryta iš anksto, sunkmečio akivaizdoje iškils būtinybė ilgai trunkančioms biurokratinio ir politinio derinimo procedūroms. Valstybės institucijų vadovams susidarys iššūkis, kaip paskirstyti mažėjantį finansavimą, ar mechaniškai mažinti visas išlaidas, ar visgi išlaikyti būtiną finansavimą prioritetams.

Investicijoms būtina numatyti tikslus

Finansų ministerija numato, kad investicinis procesas šiais metais prislops – dėl tvyrančio didelio neapibrėžtumo, sukelto karo Ukrainoje bei išaugusios infliacijos.Valstybės biudžeto lėšos, įskaitant ir ES ir kitą tarptautinę finansinę paramą, skiriamos investicijų projektams, lyginant su 2022 m. mažėja apie 20 proc.

ES fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšos 2023 m. sudarys 66,8 proc. investicijų įgyvendinimui planuojamų skirti lėšų, o 2025 m. – tik 3,3 proc.

Didžiausia dalis lėšų nuguls susisiekimo geležinkelių ir kelių transportu infrastruktūros, daugiabučių namų renovacijos projektuose. Paminėtinos ir investicijos žaliajai pertvarkai, t.y. į atsinaujinančius energijos išteklius, bei viešųjų ir socialinių paslaugų efektyvinimui.

123RF.com nuotr./Saulės energetika
123RF.com nuotr./Saulės energetika

„Nors visa tai yra apibūdinama kaip investicijos į didesnę visuomenės gerovę, vadinti tai investicijomis galima su išlygomis. Neretai tokioms išlaidoms trūksta greičio, orientacijos į klientą bei realios atsakomybės už rezultatą – neatsiejamų investicijų bruožų“, – teigia LLRI ekspertai.

Svarstant valstybės investicijas, siūloma prisiminti, kad jos, kitaip nei privataus sektoriaus, neatsiperka ir nesiekia atsipirkimo. Privatus sektorius, priešingai nei viešasis, investuodamas privalo gauti pelno ir jo gauna, arba turi investicijas peržiūrėti.

„Valstybės investicijos daromos ne rinkos sąlygomis, nespaudžiant konkurentams, nesižvalgant į alternatyvas, o už paslaugas tiesiogiai nemokama – gyventojams jos kainuoja netiesiogiai per mokesčius. Tad ir valdžia neturi kriterijų sužinoti, kurių valstybės paslaugų žmonėms reikia labiausiai, kurios – netaiklios ir kokiomis konkrečiomis priemonėmis reikia gerinti paslaugų piliečiams kokybę“, – argumentuojama vertinime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas