Vertinant pagal atnaujintą metodologiją, praėjusiais metais Lietuva buvo toje pačioje vietoje.
„Dauguma šalių supranta, kaip svarbu yra užtikrinti palankias verslo sąlygas norint pritraukti ir išlaikyti investicijas, tad įgyvendina įvairias reformas ir didina savo patrauklumą. Todėl Lietuvos stovėjimas vietoje jau savaime yra pralaimėjimas. „Doing business“ reitingas – savotiškos lenktynės, kurių prizas yra ekonominė gerovė. Ne vienas tyrimas rodo, kad kuo daugiau šalyje investicijų, tuo didesnės žmonių pajamos ir gyvenimo kokybė”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas pastebi, kad šiemet turime vienintelį pavyzdį, įrodantį, kad jei tikrai užsispiriama, pagerinti situaciją verslui galima. Anot Pasaulio banko tyrimo, vienintelė sritis, kur Lietuvoje šiemet buvo įgyvendintos reformos, yra prisijungimas prie elektros tinklų. „Lietuva šioje srityje pakilo trimis pozicijomis, iš 58 į 55 vietą. Pagrindinė to priežastis yra dar šiemet Energetikos ministerijos ir AB ESO įgyvendinti pakeitimai, leidę naujiems nebuitiniams elektros energijos vartotojams sutrumpinti prisijungimą prie elektros tinklų mažiausiai 10 dienų. Taip pat priimta ir kitų palankių pakeitimų, bet jie indekse atsispindės vėliau”, – pastebi V.Žukauskas.
2017 m. „Doing Business“ indekso mokesčių dalyje Lietuva pakilo dviem pozicijomis ir dabar užima 27 vietą. Mūsų artimiausi kaimynai vertinami geriau – Latvija užima 15 vietą, Estija – 21-ą.
„Kaip galėtumėme ne tik pasivyti, bet ir pralenkti kaimynus? Pakilti mokesčių srityje padėtų pačios mokesčių naštos sumažinimas. Nors buvo žadėta, kad jau nuo kitų metų mokesčiai darbui mažės, įvedus naujas įmokas į ilgalaikio darbo išmokų fondą ir padidinus įmoką nedarbo socialiniam draudimui jie nesikeis. Belieka tikėtis, kad būsima Vyriausybė nepamirš įsipareigojimų ir jau 2018 m. mokestinė našta sumažės. Taip pat iš karto net į 10 vietą mokesčių srityje Lietuva pakiltų, jei įgyvendintų idėją, kurią savo programose siūlo pagrindinės rinkimus laimėjusios politinės partijos – sujungti „darbdavio“ ir „darbuotojo“ socialinio draudimo įmokas”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.
Indekso nuošalyje vėl liko darbo santykiai. Duomenis Pasaulio bankas surinko, tačiau ir vėl neįtraukė į bendrą indeksą. Darbo santykių reguliavimas po priimto naujo Darbo kodekso Lietuvoje yra kiek lankstesnis, tačiau naujasis reguliavimas nėra toks liberalus, kaip bandoma teigti. Tad jei darbo santykių reguliavimas būtų įtrauktas į indeksą, Lietuvos pozicija neabejotinai nusiristų žemyn. Neramina ir tai, kad naujai išrinkta valdžia žada naikinti ir tuos kelis gerus sprendimus, padidinusius darbo santykių lankstumą.
