„Finansų ministerija pabrėžia, kad sudarant 2025 m. valstybės biudžetą, bus laikomasi europinių fiskalinės drausmės taisyklių, tačiau nėra aišku, ar bus paisoma ir mūsų šalies įstatymuose įtvirtintų ribų. Kol kas Vyriausybė nepaisė Valstybės kontrolės, Lietuvos banko rekomendacijų panaikinti pandemijos pradžioje įvestą išskirtinių aplinkybių režimą“, – teigė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Ji taip pat pabrėžė, kad rengiant kitų metų biudžetą, didžiausias prioritetas turėtų būti skiriamas mokestinės bazės Lietuvoje išsaugojimui.
„Nors šalies ekonomika auga, pokytis – nepalyginamai kuklesnis nei tas, prie kurio buvome pratę iki pandemijos. 2017–2019 m. šalies ūkis augo dvigubai sparčiau nei šiemet – virš 4 proc. kasmet.
Pastaruoju metu fiksuojamas ekonomikos augimą lemiančių investicijų slopimas atsispindi ir Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje: išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui pirmąjį 2024 m. pusmetį buvo 3,9 proc. mažesnės nei tuo pačiu metu pernai“, – kalbėjo ekonomistė.
Pavojingas smukimas fiksuotas investicijose į transporto įrangą (–27,4 proc.) ir informacijų ir ryšių technologijų įrangą (–18,8 proc.). „Mažėjantis produktyvus kapitalas neišvengiamai atsiliepia ir ekonominės veiklos rezultatams bei biudžeto pajamoms“, – pabrėžė E.Leontjeva.
Jos teigimu, į šią pavojingą tendenciją politikams būtina atkreipti dėmesį. Tęsiantis neapibrėžtumui ir geopolitiniams neramumams, svarbu kuo skubiau pagerinti sąlygas privačioms investicijoms į gamybą bei paslaugas, aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą ir didinti viso ūkio produktyvumą.
„Galime tik didžiuotis Lietuvos verslo dinamiškumu ir gebėjimu prisitaikyti prie ekstremalių situacijų, tačiau neturėtume jo palikti neramiuose vandenyse plūduriuoti vieno.
Kartu su kitų metų biudžetu būtina įteisinti Seime jau kurį laiką įstrigusį momentinį nusidėvėjimą. Jis leistų įmonėms iškart įtraukti visą investicijų vertę į sąnaudas ir tokiu būdu suderinti mokestinę prievolę su pinigų srautais. Kitais metais didėjant įmonių pelno mokesčio tarifui, sprendimai, leidžiantys išsaugoti mokestinę bazę kaip niekada svarbūs“, – sako LLRI prezidentė.
